s-1
| EUROPOS SĄJUNGOS 2004 - 2006 METŲ SANGLAUDOS POLITIKOS REFORMA: IŠŠŪKIAI IR REZULTATAI |
s-2
| DARIUS TRAKELIS |
s-3
| Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš ES 2004 - 2006 m. sanglaudos politikos reformos tikslų - pritaikyti ES sanglaudos politiką prie dėl ES plėtros pasikeitusios tikrovės: padidėjusių išsivystymo skirtumų ES viduje. |
s-4
| Įrodinėjama, kad nepaisant didelių ES plėtros sąlygotų pokyčių, Europos Komisija savo 2004 m. reformos pasiūlymu iš esmės nieko nebandė keisti. |
s-5
| ES sanglaudos politikos prioritetai, kuriuos Europos Komisija pasiūlė 2007 - 2013 m., lygiai taip pat kaip lėšų paskirstymo proporcijos tarp jų, liko panašūs į buvusius 2000 - 2006 m. |
s-6
| O ES Viršūnių Tarybos 2005 m. pabaigoje priimtas sprendimas dėl ES sanglaudos politikos reformos, vainikavęs dvejus metus vykusias valstybių narių diskusijas, padėtį pagerino tik šiek tiek. |
s-7
| Straipsnyje teigiama, kad 2004 - 2006 m. ES sanglaudos politikos reforma iš tikrųjų šios politikos nereformavo, nes dėl ES plėtros padidėjusius išsivystymo skirtumus užgožė kitas šalutinis ES plėtros sąlygotas veiksnys - plėtros kaštus ES senbuvėms. |
s-8
| Turtingosios ES valstybės narės, daugiausia mokančios į ES biudžetą, kurio apie trečdalį tradiciškai sudarė ES sanglaudos politikai skirtos lėšos, buvo susirūpinusios, kad, prie ES prisijungus 12 menkiau išsivysčiusių valstybių narių, turėtų didėti jų įnašai į ES biudžetą. |
s-9
| O valstybės narės, kurios 2000 - 2006 m. buvo pagrindinės ES sanglaudos politikos paramos gavėjos, - pietinės ES valstybės, siekė ir toliau išlaikyti gausią ES struktūrinę paramą, nors dėl ES plėtros neteko silpniausiai išsivysčiusių valstybių narių statuso. |
s-10
| LIETUVA EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO PERŽIŪROS PROCESE: TARP EUROPINIŲ IR NACIONALINIŲ INTERESŲ |
s-11
| Raimondas Ibenskas, Haroldas Brožaitis |
s-12
| Nacionaliniai interesai (dažnai išreiškiami grynuoju balansu - išmokų ir įmokų į Europos Sąjungos biudžetą skirtumu) vyravo derybose dėl 2007 - 2013 metų ES finansinės perspektyvos ir nulėmė tik inkrementines biudžeto reformas. |
s-13
| Šiame straipsnyje keliama hipotezė, kad ES biudžeto peržiūroje 2008 - 2009 metais ir derybose dėl kitos finansinės perspektyvos naudingesnė Lietuvai strategija yra remti visai ES naudingas biudžeto politikas ir programas, kartu pabrėžiant su jomis susijusius specifinius Lietuvos interesus. |
s-14
| Hipotezė tikrinama atliekant dviejų etapų analizę. |
s-15
| Pirma, remiantis ES sutarčių (darant prielaidą, kad Lisabonos sutartis bus sėkmingai ratifikuota) nuostatomis, ES piliečių nuomone, fiskalinio federalizmo principais ir ES politikų vertinimais, prognozuojama, kokie turėtų būti ES biudžeto tikslai ir pagrindiniai instrumentai. |
s-16
| Antra, atliekant politikos alternatyvų analizę, tiriamas pagal išskirtus tikslus ir instrumentus reformuoto biudžeto poveikis Lietuvai ir specifiniai Lietuvos interesai vykdant tokią biudžeto reformą. |
s-17
| Analizė paremia keliamą hipotezę, tačiau kartu pabrėžia būtinybę atlikti daugiau tyrimų tiek siekiant nustatyti ES biudžeto politikų tikslus ir įgyvendinimo instrumentus, tiek įvertinti ES biudžeto programų poveikį Lietuvai. |
s-18
| Straipsnyje taip pat apžvelgiamas ES biudžeto peržiūros procesas ir šalių narių interesai biudžeto išlaidų atžvilgiu bei biudžeto pajamų sistemos reformos poveikis Lietuvai. |
s-19
| EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS LIETUVOJE |
s-20
| DEIVIDAS KRIAUČIŪNAS |
s-21
| Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas ir taikymas - sudėtingas procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi ES teisės aktų nustatytų reikalavimų. |
s-22
| Šio proceso metu ne tik atsiskleidžia konkrečios valstybės narės institucijų pasirengimas ir administraciniai gebėjimai, nustatytų įgyvendinimo procedūrų veiksmingumas, politinė situacija ir pozicija. |
s-23
| Įgyvendinimas taip pat dažnai būna susijęs su įvairiomis ES ir nacionalinės teisės nuostatomis, faktinėmis aplinkybėmis ir, be abejonės, su galimu skirtingu jų vertinimu. |
s-24
| Atitinkamai valstybės narės daromi pažeidimai gali būti įvairiausių formų. |
s-25
| Norint atskleisti esamą situaciją, surasti priežastis ir ieškoti galimų sprendimų ES teisės įgyvendinimui pagerinti, tikslinga šiuos pažeidimus identifikuoti, rasti bendrus jų požymius ir įvertinti. |
s-26
| Straipsnyje pateikiama bendra analizė tų atvejų, kai Lietuva pagrįstai ar tariamai buvo kaltinama nevykdanti savo įsipareigojimų įgyvendinti ES teisę. |
s-27
| Lietuvos patirtis pateikiama bendrame dešimties naujųjų ES valstybių narių kontekste, taip pat kartais lyginama su senosiomis ES valstybėmis. |
s-28
| Taip pat išsamiai pateikiamos ir analizuojamos Lietuvos daromų pažeidimų formos, siekiama atskleisti jų priežastis. |
s-29
| Nors esama ES teisės įgyvendinimo padėtis Lietuvoje ir bendros tendencijos jokių rimtesnių grėsmių neatskleidžia, nagrinėjant atskiras pažeidimų grupes stengiamasi rasti joms būdingas priežastis ir veiksmus, kuriais tokių pažeidimų skaičių būtų galima sumažinti. |
s-30
| FORMULAVIMO POVEIKIS VERTINANT ĮVYKIŲ LAIKĄ |
s-31
| Vaclovas Martišius |
s-32
| Tyrimas yra skirtas nustatyti, ar laiko trukmės nusakymo pobūdis veikia žmonių įvykio laiko vertinimus. |
s-33
| Buvo tikrinama hipotezė, kad instrukcijoje nurodžius apatinę laiko tarpo ribą data, tiriamieji tiksliau pasako, ar įvykis atsitiko tuo laikotarpiu, negu tokios datos nenurodžius, o tiesiog paklausus, ar įvykis atsitiko tam tikru laiku, pavyzdžiui, paskutinį pusmetį. |
s-34
| Tyrimo duomenys hipotezę patvirtino. |
s-35
| Grupė, kuriai apatinė laiko tarpo riba buvo nurodyta data, padarė mažiau klaidų (t 58 = 4,084; p = 0,000; rpb = 0,42). |
s-36
| Data, žyminti apatinę laiko tarpo ribą, tampa orientyru, padidinančiu laiko nustatymo tikslumą. |
s-37
| Žmonės pažeidžia invariantiškumo principą nurodydami, ar įvykis atsitiko tam tikru laikotarpiu. |
s-38
| NEVILTIES LYGIS, NUOSTATOS SAVIŽUDYBIŲ ATŽVILGIU IR SUICIDINĖ RIZIKA |
s-39
| Paulius Skruibis, Evaldas Kazlauskas, Danutė Gailienė |
s-40
| Remdamiesi ankstesnių tyrimų rezultatais keliame prielaidą, kad nuostatos savižudybių atžvilgiu yra svarbus kintamasis įvertinant savižudybės riziką (suicidiškumą) - nevilties lygis ir nuostatos savižudybių atžvilgiu geriau prognozuoja tiriamųjų savižudybės riziką negu tik nevilties lygis. |
s-41
| Hipotezė yra tikrinama jaunų vyrų, atliekančių privalomąją karinę tarnybą, imtyje (N = 368). |
s-42
| Tyrimo metu nustatyta, kad įvairūs nuostatų savižudybių atžvilgiu aspektai ir nevilties lygis yra reikšmingai susiję su tiriamųjų suicidiškumu. |
s-43
| Stipriausiai su suicidiškumu koreliavo savižudybės priimtinumas (r = 0,36, p < 0,01). |
s-44
| Taikant hierarchinę daugiamatę regresiją nustatyta, kad nevilties lygis prognozuoja 21,1 proc. suicidiškumo kintamojo variacijos, o nevilties lygis kartu su nuostatomis savižudybės atžvilgiu - 34,2 proc. |
s-45
| Gauti rezultatai patvirtino prielaidą, kad nevilties lygio ir nuostatų savižudybių atžvilgiu sąveika vyrų suicidiškumą prognozuoja geriau, negu nevilties lygis atskirai. |
s-46
| SMURTO RODYMAS LIETUVOS TELEVIZIJOS LAIDOSE |
s-47
| Rugilė Kiguolytė, Gintautas Valickas |
s-48
| Šio darbo tikslas - įvertinti pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų (TV 3, LNK, LRT) rodomą smurtą. |
s-49
| Duomenims rinkti buvo naudojamas skaitmeninių vaizdo diskų grotuvas, kuris tris kartus per dieną po 15 minučių įrašydavo atsitiktinai pasirinktas šių trijų televizijos kanalų laidų ištraukas. |
s-50
| Visą tyrimo medžiagą sudarė 18 valandų įrašai. |
s-51
| Smurto aktai buvo vertinami remiantis mūsų sudarytais kriterijais (atskirai vertinome fizinį, psichinį smurtą, smurto padarinius, ginklų ir kitų su smurtu susijusių daiktų rodymą ir pranešimus apie smurtą). |
s-52
| Vertinant smurto aktus taip pat buvo pasitelkti du nepriklausomi žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų grupės nariai. |
s-53
| Gauti rezultatai parodė, kad vidutinis smurto rodymo dažnis LRT, LNK ir TV 3 programose yra 10,8 smurto akto per valandą (TV 3 - 16,3 smurto akto, LNK - 10 smurto aktų, LRT - 6 smurto aktai). |
s-54
| Įvairiose televizijos laidose vyrauja fizinis smurtas, tiek fizinio, tiek psichinio smurto rodymas dažniausiai yra savitikslis, beveik 46 proc. visų smurto atvejų nebuvo rodoma jokių pastebimų smurto padarinių aukai, beveik 49 proc. - nebuvo pateikiama aiškaus smurto arba smurtautojo vertinimo. |
s-55
| Taip pat nustatyta, kad daugiausia fizinio ir psichinio smurto aktų rodoma animacinių filmų metu. |
s-56
| SUBJEKTYVAUS TRAUMINIO PATYRIMO IR POTRAUMINIO AUGIMO BEI POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMO SĄSAJOS |
s-57
| Evaldas Kazlauskas, Irma Šimėnaitė, Danutė Gailienė |
s-58
| Potrauminis augimas yra teigiami psichologiniai padariniai po traumos, kurie pasireiškia savęs suvokimo, požiūrio į pasaulį ir tarpasmeninių santykių pokyčiais (Tedeschi and Calhoun, 1996). |
s-59
| Pozityvūs procesai po traumos dar tik pradedami tyrinėti, todėl nėra žinoma, kokios yra potrauminio augimo (PTA), trauminio įvykio intensyvumo ir potrauminio streso sutrikimo (PTSS) sąsajos. |
s-60
| Siekiant įvertinti ryšius tarp trauminės patirties ir PTSS bei PTA, buvo ištirti 104 studentiško amžiaus jaunuoliai, per savo gyvenimą patyrę bent vieną trauminį įvykį. |
s-61
| Tako analizės modelis parodė, kad subjektyvus trauminės patirties intensyvumas yra veiksnys, reikšmingai prognozuojantis tiek PTSS, tiek PTA. |
s-62
| Kuo reakcija į trauminį įvykį yra stipresnė, tuo labiau išreikšti PTSS ir PTA požymiai. |
s-63
| Nustatytas nestiprus teigiamas ryšys tarp PTSS ir PTA parodė, kad, norėdami geriau suprasti, kaip jaučiasi asmenys po traumos, turime atsižvelgti ir į teigiamus (PTA), ir į neigiamus (PTSS) traumos padarinius. |