s-1
| Lietuvos bažnytinių kapelų vadovų ir narių kūrybinė veikla (XVIII a. pabaiga – XIX a. I pusė) |
s-2
| Laima Budzinauskienė |
s-3
| Straipsnyje aptariama iki šiol netyrinėta XVIII a. pabaigos – XIX a. I pusės Lietuvos bažnytinių kapelų repertuaro dalis – kapelų vadovų bei narių kūryba. |
s-4
| Darbe remiamasi archyviniais šaltiniais ir išlikusių muzikinių rankraščių fragmentais. |
s-5
| Publikacijos tikslas – atskleisti bei įvertinti kapelų vadovų ir narių kompozicijas bei jų svarbą bendrame kapelų repertuaro kontekste. |
s-6
| Čia apžvelgiama ir minimu laikotarpiu aktuali kapelmeisterių veikla, tiesiogiai susijusi su bažnyčiose muzikavusių vokalinių - instrumentinių kolektyvų repertuaro turtinimu: įvairių kompozitorių kūrinių pritaikymas kapelų atlikimui. |
s-7
| Mindaugo Urbaičio muzika kino filmams (1976 – 2002) |
s-8
| Saulius Gerulis |
s-9
| Straipsnyje aptariama Mindaugo Urbaičio muzika filmams, taip pat jos sąsajos su kompozitoriaus kitų žanrų muzika. |
s-10
| Svarstomas ir M. Urbaičio filmų muzikos pobūdis bendrame lietuvių šio žanro muzikos kontekste. |
s-11
| Objektas gvildenamas taikant istorinį aprašomąjį metodą. |
s-12
| Klasikiniai eksperimentai vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje |
s-13
| ERIKA GRIGORAVIČIENĖ |
s-14
| Straipsnyje vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyba nagrinėjama ne kaip apibrėžto istorinio laikotarpio, jo socialinių, politinių, ideologinių veiksnių produktas, bet interpretuojama platesniuose naujųjų amžių Vakarų tapybos – tam tikros ilgalaikės vizualiosios kultūros – ir šiuolaikės dailėtyros kontekstuose. |
s-15
| Tokia interpretacija, kurios moksline verte kartais abejojama, prasminga dėl to, kad Lietuvos tapytojams XX a. 7 – 8-ajame dešimtmetyje parūpo klasikinei moderniajai Vakarų tapybai būdingi vaizdo savistabos ir savigriovos klausimai. |
s-16
| Medijų menas kaip mokslinė - eksperimentinė erdvė. |
s-17
| Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejai XX a. pabaigoje - XXI a. |
s-18
| RENATA ŠUKAITYTĖ |
s-19
| Šiame straipsnyje išskiriamos ir analizuojamos dvi trijų Baltijos šalių eksperimentinio medijų meno kryptys, labiausiai plėtotos jaunosios kartos menininkų XX a. pabaigoje - XXI amžiuje. |
s-20
| Pirmajai būdingi formalūs meninės kalbos eksperimentai, naujų elektroninio garso ir vaizdo sintezės būdų paieška, interaktyvių vaizdo ir teksto brikoliažinių struktūrų kūrimas, netikėtų spalvinių ir garsinių efektų „išgavimas “ir pan. |
s-21
| Ryškiausi šios krypties atstovai Raoulis Kurvitzas, Raulis Kelleris, Vaclovas Nevčesauskas, Mindaugas Gapševičius, Martinas Ratnikas, Pēteris Ķimelis. |
s-22
| Antrosios krypties menininkai - archeologai analitikai - naujomis technologijomis siekia perduoti kultūrines ir visuomenines reikšmes bei prasmes visuomenei. |
s-23
| Jie tiria technologijų raidą, jų savybes, visuomenės poveikį, medijų, meno ir mokslo tarpusavio sąveikas ir kitus svarbius medijų kultūros aspektus. |
s-24
| Tai itin būdinga M. Gapševičiaus, Bartošo Polonskio, Nomedos Urbonienės ir Gedimino Urbono bei Jānio Garančo darbams. |
s-25
| Techninių - technologinių inovacijų kūrimo proceso struktūrizavimas |
s-26
| Paulius ALEKSANDRAVIČIUS, Juozapas Audvydas STAŠKEVIČIUS, Eligijus TOLOČKA |
s-27
| Straipsnyje yra pateikiama ir analizuojama techninių - technologinių inovacijų kūrimo proceso schema žvelgiant valdymo sprendimų parengimo metodų aspektu. |
s-28
| Sudaryta ir pateikta techninių - technologinių inovacijų kūrimo rizikos vertinimo metodika, kiekybinis modelis investicijų grąžai skaičiuoti. |
s-29
| Nustatyta koreliacinė priklausomybė tarp skiriamų lėšų ir investicijų grąžos laikotarpio. |
s-30
| Nuosavybės ir valdymo atskyrimo problematika akcinėse bendrovėse |
s-31
| Paulius Čerka |
s-32
| Straipsnyje nagrinėjamas turto ir valdymo atskyrimas ir jį aiškinantys įvairūs ekonominiai valdymo požiūriai. |
s-33
| Grindžiamas teiginys, jog svarbi yra ne tik galiojanti teisės aktų bazė, bet ir ekonominiai teisiniai valdymo požiūriai bei vertinimai, kurie aiškina bendrovės akcininkų ir vadovų santykius. |
s-34
| Ekonominis valdymo požiūris yra prielaida ne tik efektyviam atsirandančių įtampų tarp bendrovės vadovų ir bendrovės dalyvių sprendimui, bet ir bendrovės, kaip verslo organizavimo formos, tolimesniam vystymuisi. |
s-35
| Pinigų srautų kontrolės sistema |
s-36
| Jonas MACKEVIČIUS, Kastytis SENKUS |
s-37
| Straipsnyje nagrinėjama autorių pasiūlyta pinigų srautų kontrolės sistema, pagrindžiamas jos būtinumas dinamiško ir konkurencingo verslo sąlygomis. |
s-38
| Tiriami pagrindiniai pinigų srautų kontrolės sistemos elementai: ūkinių operacijų kontrolė, pinigų srautų kontrolės procedūros, pinigų srautų ataskaitų sudarymo kontrolė ir pinigų pasisavinimo būdai. |
s-39
| Viešųjų ryšių organizacinių modelių raida Lietuvos savivaldybėse |
s-40
| Liudas MAŽYLIS |
s-41
| Ištirta Lietuvos savivaldybių viešųjų ryšių organizacinių modelių kaita. |
s-42
| Vietinės žiniasklaidos rinkos pokyčiai, informacijos kanalų modernėjimas, kintantis viešųjų ryšių suvokimas lėmė institucijų inovacijas. |
s-43
| Tačiau aktyvūs viešieji ryšiai tėra būdingi nedaugeliui savivaldybių. |
s-44
| Raktiniai žodžiai: Lietuvos savivaldybės, viešieji ryšiai, organizaciniai modeliai. |
s-45
| Geležies amžiaus Rytų Lietuvos gyventojų demografija |
s-46
| Laurynas KURILA |
s-47
| Straipsnyje nagrinėjama Rytų Lietuvos pilkapių kultūrą palikusių bendruomenių demografija. |
s-48
| Tyrimas paremtas 362 griautinių ir degintinių kapų iš 64 laidojimo paminklų osteologinių tyrinėjimų duomenimis. |
s-49
| Iš viso juose identifikuoti 443 asmenų palaikai. |
s-50
| Dėl turimų duomenų fragmentiškumo darbe apsiribojama su amžiumi bei lytimi susijusiais klausimais. |
s-51
| Tyrimo rezultatai ir Rytų Lietuvos pilkapius palikusių populiacijų gyvenimo lentelė lyginama su etaloninio Plinkaigalio kapinyno duomenimis. |
s-52
| Aptariamas abiejų lyčių ir įvairių amžiaus grupių asmenų mirtingumas bei kiti demografiniai rodikliai. |
s-53
| Gauti duomenys bendrais bruožais atkartoja Plinkaigalio ir kitų populiacijų demografines tendencijas. |
s-54
| Istorinis ir fikcinis naratyvas: panašumai ir skirtumai |
s-55
| Vytautas ŽEMGULIS |
s-56
| Šiuolaikiniai postmodernistiniai istorijos filosofai istorinį tekstą linkę laikyti naratyvu, labai artimu literatūriniam, grožiniam naratyvui. |
s-57
| Tokia išvada, viena vertus, parodo per pastaruosius dešimtmečius pasiektą pažangą istorinių tekstų tyrimo srityje, leidusią suvokti, jog istorinės praeities reprezentacija pavaldi tokiems pat tekstiniams mechanizmams, kokie galioja ir grožinėje literatūroje. |
s-58
| Kita vertus, ji verčia susirūpinti galima istorijos tik kaip literatūros žanro porūšio, negalinčio pretenduoti į jokį moksliškumą, traktuote. |
s-59
| Šiame straipsnyje imamasi ieškoti esminio kriterijaus ar požymio, leidžiančio aiškiai atriboti istoriją nuo literatūros. |
s-60
| Autorius mano, kad tokio kriterijaus paieškoms gali pasitarnauti literatūrologinės disciplinos - naratologijos - priemonių pritaikymas istorinių tekstų analizei. |
s-61
| Ji neabejotinai patvirtina išvadą, kad istoriniai veikalai yra naratyvai, ir leidžia aiškiau apčiuopti istorinio bei literatūrinio naratyvų tekstinius skirtumus. |
s-62
| Aptariami taip pat kiti du istorinio ir grožinio naratyvų skirtumo kriterijų variantai - tiesos bei pragmatinis. |
s-63
| Straipsnis baigiamas išvada, kad tekstinėje plotmėje neįmanoma rasti esminio skirtumo tarp istorinio ir grožinio pasakojimų. |
s-64
| Toks kriterijus slypi tik referencinėje, už teksto esančioje sferoje ir pasireiškia pačiu istorinių įvykių realumu. |
s-65
| Moterų tematika Europos parlamento rinkimų kampanijoje |
s-66
| Irmina MATONYTĖ, Aurelija NOVELSKAITĖ |
s-67
| Remiantis politinės komunikacijos studijų bei feministinių studijų įžvalgomis, straipsnyje analizuojamos moterų dalyvavimo viešojoje erdvėje tendencijos. |
s-68
| Studijos tikslas - atskleisti moterų įvaizdžių ir su moterimis susijusios tematikos (moterų kandidačių ir moterų potencialių rinkėjų interesų) bruožus Lietuvos žiniasklaidoje, atspindinčioje 2004 m. Europos parlamento rinkimus. |
s-69
| Fiksuojama, kaip pristatomos moterys, moterys Europos parlamentarės, moterys kandidatės į EP, kaip įterpiami pasakojimai apie lyties temas ir pan. |
s-70
| Empirinis tyrimo pagrindas - „Lietuvos rytas 'ir „Respublika' monitoringas 2004 m. gegužės - birželio mėn. |
s-71
| Pastebėtas kraštutinis EP rinkimų „antraeiliškumas 'Lietuvos politinėje dienotvarkėje. |
s-72
| Publikacijos, kuriose minimos moterys kandidatės į EP, buvo retos, o moterys kandidatės ir moterų tematika neatskleidė aiškių su moterų atstovavimu susietų politinių gairių ir nekeitė moterų politikių atrankos „pagal nutylėjimą 'pobūdžio. |
s-73
| Moterų dalyvavimo viešosios erdvės diskusijose galimybės išlieka ribotesnės negu dominuojančios vyrų grupės. |
s-74
| Simbolinis vyrų dominavimas pasireiškia per moterų tematikos viešąjį atmetimą, slėpimą ar pavertimą neregima / nematoma ar pristatymą tik nominaliai, stereotipiškai. |
s-75
| Daugelis lyčių tematikos atspindėjimo dienraščiuose bruožų priskirtini pokomunistinei specifikai: tarp socialinių įvaizdžių dominuoja neigiama sovietinė moterų atstovavimo per dirbtines kvotas patirtis ir dėmesys telkiamas į asmenybes, o ne ideologinius ar pragmatinius motyvus politikoje. |
s-76
| Interpretuojant rinkimų į EP rezultatus išrinktų asmenų požiūriu, galima vaizdingai kalbėti apie Europos parlamentaro mandatą kaip atsitikinai laimėtą aukso puodą. |
s-77
| Simptomiškai tokiu laimės kūdikiu įvardijama moteris. |