| s-1
| AUTOMOBILIS. |
| s-2
| Automobilis toks didelis daiktas, kad jį net daiktu vadinti nepadoru. |
| s-3
| Jis peraugęs daikto definiciją. |
| s-4
| Kaip butas ar namas. |
| s-5
| Arba kapas. |
| s-6
| Daiktas, į kurį tu telpi, kurio negali pernešti, pastumti arba sugalvojęs išmesti jį į šiukšlių konteinerį. |
| s-7
| Jeigu nori ką nors su juo padaryti, turi pats truputį tapti daiktu, t. y. jo dalimi. |
| s-8
| Daugelis vyrų savo automobilius myli labiau negu savo žmonas. |
| s-9
| Aš savo automobilių visuomet šiek tiek privengiau. |
| s-10
| Visuomet jaučiuosi esąs tik priedas jų salonuose. |
| s-11
| Ir ne pats reikalingiausias. |
| s-12
| Su automobiliu, kaip nė su vienu kitu daiktu (pavyzdžiui, skrudintuvu ar sulčiaspaude), pamažu susisieja nemažai įvairių sentimentų ir prisiminimų. |
| s-13
| Mano baltą „Ford Sierrą “nuolat kas nors daužė: tai aš pats, tai kas nors kitas. |
| s-14
| Nerasi vairuotojo, kuriam nebūtų malonu matyti, kaip daužomas svetimas automobilis. |
| s-15
| Sunkiai surasi sveiko proto vairuotoją, kuris nekentėtų matydamas, kaip niokojamas jo automobilis. |
| s-16
| Panašus jausmas būna sapne – matai ką nors baisaus, tarsi sulėtintai, suvoki, kad tai sapnas, bet vis tiek išgyveni baimę. |
| s-17
| Einu į stovėjimo aikštelę ir sapnuoju – į mano „Fordą “lekia „Golfas “. |
| s-18
| Atbulas, dideliu greičiu. |
| s-19
| Stebiuosi, beveik žaviuosi vairuotojo drąsa ir polėkiu – jis juk sustos per keletą centimetrų nuo mano užpakalinio buferio... |
| s-20
| Juk sustos, tiesa? |
| s-21
| Ne, nesustos? |
| s-22
| Sustos ?! |
| s-23
| Ne! |
| s-24
| Jeigu lekiantis automobilis atrodė tarsi sulėtintas, tai smūgis įvyksta labai realiame laike, kone pagreitintai. |
| s-25
| Fordas priekiniais ratais net užšoka ant aukšto bordiūro, o „Volksvagenas “atšoka atgal. |
| s-26
| Prie „VW Golf “vairo sėdi moteris, bent jau nereikia spręsti nykių vyriškų problemų – duot į snukį ar elgtis padoriai, t. y. pačiam gaut. |
| s-27
| Laba diena, sakau vairuotojai, gerai važiuojate, labas, atsako ji rusiškai, ir vėl jungia pavarą, ir vėl, po velnių, ima važiuoti atbula, tarsi norėdama pribaigti ir taip jau išsižiojusį mano transporto galą. |
| s-28
| Ne į tą pusę judat, sakau atsargiai, bijodamas užgauti feminizmo judėjimą. |
| s-29
| Ko jinai, kalė (rusiškai „suka “), ne į tą pusę važiuoja, klausia manęs vairuotoja. |
| s-30
| Tai dėl telepatijos problemų, automobiliai dar neišmoko skaityti žmogaus minčių, sakau jai, nors Japonijoj gal jau ir išmoko, viskas dabar taip greitai keičiasi. |
| s-31
| Nesuprantu, žiūri jinai išpūtusi akis. |
| s-32
| Jūs jungiat atbulinę pavarą, o norit, kad judėtų pirmyn, aiškinu žinovo balsu (tai toks pasipūtimo ir koktaus atsainumo sklidinas balsas, ypač būdingas vyrams, kurie ką nors aiškina moterims apie techniką arba sportą). |
| s-33
| Matote, sakau nutaisęs minėtąjį balsą, kai kuriuose automobiliuose, tarp jų ir „VW Golf “, atbulinė pavara įjungiama ta pačia kryptimi kaip ir pirmoji. |
| s-34
| Dėl neįgudimo kai kurie žmonės painioja. |
| s-35
| Vėliau viskas buvo tik dar blogiau: pradėjome bendrauti, nuvažiavome į jos butą naujame rajone, užmezgėme paviršutiniškus santykius... |
| s-36
| Ir tą akimirką, kai paėmiau iš jos pinigus būsimam remontui, jaučiausi paskutinis kiaulė. |
| s-37
| Kažkas manyje lemiamą akimirką išskysta, pro visas siūles ima veržtis apipuvęs žmogiškumas, pašvinkęs gailestis, inkštiruota gėda ir gleivėtas atlaidumas. |
| s-38
| Chrestomatijose šios savybės aprašomos kaip kilnios ir taurinančios tamsią žmogaus prigimtį, tačiau jomis apdovanotieji asmenys dažniausiai lieka kvailio vietoje ir dėl to nuolat kentėdami įsitaiso įvairių ligų. |
| s-39
| Vargu ar tokius gali paguosti Laozi mintis, esą, žmogus, kol gyvas, yra švelnus ir silpnas; miręs jis – kietas ir tvirtas. |