Dependency Tree

Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS

LanguageLithuanian
ProjectALKSNIS
Corpus Parttrain
AnnotationUtka, Andrius; Rimkutė, Erika; Bielinskienė, Agnė; Kovalevskaitė, Jolanta; Boizou, Loïc; Aleksandravičiūtė, Gabrielė; Brokaitė, Kristina; Zeman, Daniel; Perkova, Natalia; Griciūtė, Bernadeta

Select a sentence

s-1 TURĖJAU TAVE TAU NEŽINANT.
s-2 Nežinau, dabar veiki.
s-3 Tačiau Tu nežinai, .
s-4 O nieko, sėdžiu prie lango ir bandau išpūsti dramblio formos tabako debesį.
s-5 Tu gal karpaisi nagus, gal net kojų?
s-6 Tai kam mums visa tai žinoti, matyti, fiksuoti.
s-7 Žinojimas užknisa.
s-8 Mes pernelyg banalūs, kad žinotume.
s-9 Nesvarbu, veiki, svarbu, kad.
s-10 Lietus, kuris, kaip žinome, plonom stiklinėm kojom po visą sodą bėginėja, šiąnakt mus savaip jungia, Tu juk irgi stebi.
s-11 Tačiau tai irgi nesvarbu, kartais tarp mūsų nėra jokio objekto, matomo abiem, tuomet realybė ir pasitraukia.
s-12 Tuomet atsiveria vaizduotė, esmės - literatūra.
s-13 Tik mėgėjai mano, jog baltas puslapis jai būtinas.
s-14 Tu būtina, puslapis - ne.
s-15 Juk būnu su Tavim, galbūt su ta, kurios pati dar nepažįsti.
s-16 Perfrazuojant klasiką: Tavo ribos yra mano vaizduotės ribos.
s-17 Kuriuosi Tave, bandau atspėti, nulaužti Tavo kodus ir pakeisti savais.
s-18 Po kelių parų Tavo spynose suksis mano raktai.
s-19 Po kelių parų Tu ateisi, ir nustebsiu dešimčia skirtumų tarp Tavo Tavęs ir mano Tavęs.
s-20 Vėl būsi spėjusi save suslėpti ir suklastoti.
s-21 Žvelgsi į mane blindažo, nors matysiu jo betoną slystant nuo tavęs lyg šilko marškinius.
s-22 Kol vėl liksi nuoga, kokią dabar ir matau.
s-23 Lietus vis lyja, jis irgi banalus, jis gadina man visą literatūrą.
s-24 Jis kartais trukdo man kurtis Tave, todėl galvoju, kurių lakiųjų materijų kontekstai Tavęs negožtų.
s-25 Tarkim, garsai.
s-26 Turbūt įkyriausia pasaulio dalis, nes neišvengiama.
s-27 Nuolat kažkas čeža, taukši, krebžda, ošia, varsto duris, perjunginėja pavaras.
s-28 visur man nereikalingų pokalbių šrapneliai, muzikos skiautės, kaimynas metalistas vėl pjauna savo gitarą, ir netgi nuo arbatos kylančius garus , regis, pradedu girdėti.
s-29 Pakankamai šiame gyvenime regėjau, sako mirštantys.
s-30 O girdėjo?
s-31 Tikrai daugiau.
s-32 Be nuostolio galėjo apkursti dar keturiasdešimtmečio krizės metu.
s-33 O jei sėkmingai sveiki išgyveno, veikiausiai visi turėjo akvariumus: idealaus begarsio pasaulio mikromodelį.
s-34 Spalvų bei judesio daug, garso - nulis.
s-35 Dekoratyvusis spa.
s-36 Tu manyje begarsė.
s-37 Net jei kalbi, ta kalba visai kitaip suformatuota.
s-38 Girdžiu , bet ne ausimis.
s-39 Žmogus, prisidėjęs kriauklę prie ausies, girdi ne jūros ošimą, o jo galvoje tekantį kraują.
s-40 Tu manyje kalbi kiek garsiau, nei teka kraujas, todėl girdžiu.
s-41 Kas dar?
s-42 Kvapai.
s-43 Silpniausia materija.
s-44 Net jai apibūdinti naudojame skolinius kitų arealų.
s-45 Sunkus, lengvas, gaivus.
s-46 Persikų, vanilės, muskuso, ambros.
s-47 Dar: popieriaus, skalbinių, prakaito.
s-48 Kvapai mažiausiai savarankiški, atrodo, jog savaime jie neegzistuoja, juos kuria skalbiniai, vanilė, popierius, kaip dabar kuriu Tave.
s-49 Tik tiek, kad ir Tu gali mane kurtis, o kvapo ir popieriaus santykis - vienakryptis.
s-50 Prisimenu Tavo kvapą, esu išskaidęs į segmentus, tačiau paprašytas nesurinkčiau ir neatkurčiau.
s-51 Turėtum pati ateiti ir kvepėti, to nesuvokdama.
s-52 Juk užuodi tik savo kvepalus, paties kvapo ne.
s-53 Tam esu .
s-54 Kas dar?
s-55 Taip, vaizdai.
s-56 Nebepavojingi, nes per keturis dešimtmečius spėjo nusidėvėti.
s-57 Veik viskas manyje jau turi savas matricas. [...]
s-58 Ne, kam, nebestebina.
s-59 Orūs miestai, kur lankėmės vasarą, irgi stebino dvidešimtmetį jaunuolį, kurio išaugo dabartinis .
s-60 Nebesistebintis, veik nebestebintis.
s-61 Todėl jie niekaip negalės Tavęs replace.
s-62 O Tu juos - gal.
s-63 Juk vietos, kuriose mūsų buvota, įgavo papildomų konotacijų ir dabar pasaulis į mane atsisukęs būtent tomis vietomis.
s-64 Jos skirtingos.
s-65 Kai kuriose mums nebuvo gerai.
s-66 Tačiau ir jos lieka, siurbdamos energijos dalį, kurią sau leidome joms atiduoti.
s-67 Gerųjų vietų daugiau, tad entropija dar suvaldoma.
s-68 Todėl šie vaizdai lieka.
s-69 Ir paryškina Tave, lyg seni drabužiai.
s-70 Būtent seni, įprasti, nes apsirengdama naujai Tu tarsi neigi mūsų tradiciją, leidi atminčiai pasijusti mažiau reikalingai.
s-71 Be to, tai, kad turi man neįprastų drabužių, primena, jog turi ir daugiau man nežinomo gyvenimo.
s-72 Natūralu, kad dalies jo man geriau būtų niekada ir nesužinoti.
s-73 Jau kelios valandos sėdžiu prie šito lango ir kuriuosi Tave.
s-74 Tokią, kokia, manau, ir esi, nes kurdamas naudoju vien Tavo duomenis.
s-75 Nieko nekeisdamas, gal tik kartais perintonuodamas rizikingesnius Tavo bruožus.
s-76 Ne vien su Tavim taip būnu ir kalbuosi.
s-77 Žmogus, didesnę vienatvės dalį praleisdamas prie savo palėpės lango, neišvengiamai kalbėsis ne tik su įsivaizduojamais žmonėmis, bet ir su daiktais, net poelgiais.
s-78 Seniai kalbuosi.
s-79 Tačiau kuriuosi tik moteris, vyrai man įdomūs vien kaip oponentai ir visus juos įmanoma užrašyti tekstu, veik be nuostolių.
s-80 Vyrai apskritai man savaip plokšti.
s-81 Su jais galima tik pasišnekėti, ir tik su nedaugeliu .
s-82 Moterys kas kita, jos menkiau įžemintos, todėl kartais visos atrodo lyg nutrenktos žaibo.
s-83 Ir bendravimo diapazonas čia - nuo meilės iki neapykantos.
s-84 Nuo dailių pacukruotų paviršių iki gelmės, pilnos užspausto riksmo.
s-85 Gerai, kad esi.
s-86 Gerai, kad susitinkam.
s-87 Tačiau nežinau, kas būtų, jei niekad nesiskirtume.
s-88 Tai mane blokuotų.
s-89 Turbūt ir Tave, nes sakei, jog išliksiu amžiams tik tada, jei manęs nebus.
s-90 Vadinasi, mąstome panašiai.
s-91 Vadinasi, abu kuriamės vienas kitą, tarsi kastume tunelį po Atlantu priešingų pusių.
s-92 Kada nors gal susitiksim vandenyno vidury.
s-93 O jei ne, būsim praleidę daugybę gražių naktų prie savo langų, tarp kurių stiklinėm kojom bėginės lietus.
s-94 Būsime jau beveik literatūra.
s-95 Tada suprasim, kad pamilti literatūrą daug lengviau, nei pamilti gyvenimą.

Text viewDownload CoNNL-U