s-1
| O juk galėjai būti kažkas. |
s-2
| Rimtas vyras, veiklus žmogus. |
s-3
| Tas, kuris įgyvendins visas gerovės ir turėjimo svajas, kokias tik ištisos trys lietuvių kartos prisvajojo per penkiasdešimt tarybmečio metų. |
s-4
| Darbas, verslas, priedai ir dividendai – ir jokių megalomanijos ir sąžinės graužimo kontrastinių dušų. |
s-5
| Galėjai būti kokios nors parduotuvėlės savininkas, kas rytą stilingu motoroleriu atvažiuojantis į senamiestį ir atrakinantis drožinėtas įstaigos duris. |
s-6
| Arba kas nors rimčiau – pavyzdžiui, televizijos laidų vedėjas. |
s-7
| Pataukštum porą valandų tiesioginiame eteryje, ir nereikėtų tūnoti šitam kaulus laužančiam šalty, sėdėtum atsipūtęs fotelyje prie židinio, nuosavame dizainerio įrengtame name. |
s-8
| O jei būtum apsukriai sukęsis (dešimtas dešimtmetis, neribotų galimybių laikas!), turėtum dar kelis butus. |
s-9
| Dėl viso pikto. |
s-10
| Atostogautum prie šiltų jūrų su ta pačia arba keičiamom partnerėm. |
s-11
| Jokių vaikų, suprantama – nes trukdo karjerai, savirealizacijai, poilsiui ir t. t. |
s-12
| Nedaug trūko, kad būčiau pasukęs į tą pusę. |
s-13
| Situacija buvo kaip pasakoj, kur broliai prieina kryžkelę ir turi rinktis, kuriuo keliu eis: jei dešiniuoju – laimę suras, jei kairiuoju – į bėdą paklius. |
s-14
| Mano temperamentas ne iš lėtųjų, o verslas choleriško būdo reikalauja ir jį dar sustiprina, lietuviškas kapitalizmas tai tikrai. |
s-15
| Be to, prieš dešimt ir daugiau metų beveik visur galėjau kažką pasiūlyti, patobulinti ir užsidirbti. |
s-16
| Ne kartą paniždavo nagai, kai pamatydavau nesąmones parduotuvėj ar kavinėj. |
s-17
| Dar vienas dalykas – į prasmės, sėkmės, vietos visatoje ir pan. klausimus verslas turi labai konkrečius atsakymus. |
s-18
| Štai mano atlyginimas, o štai – mano apyvarta, produkcija, štai sukurtos darbo vietos... |
s-19
| Ir to nenuneigsi jokiais filosofiniais išvedžiojimais – darbo vietos yra darbo vietos. |
s-20
| O jei kartais atsirastų koks nors neaiškus nepasitenkinimas, jį visuomet galima nuslopinti tokiais anestetikais kaip narystė prestižiniame cigarų klube ar interviu spalvotame žurnale. |
s-21
| Vis dėlto aš pasirinkau tą pusę, kurią ir dera pasirinkti kairiarankiams. |
s-22
| Jei rimtai – turbūt nebūčiau sugebėjęs įtikinti save, kad nuolatinis voveriškas sukimasis rate su vienintele nueito kelio apmąstymo forma – balansų suvedinėjimu pagal formą ER2161 (ir gal dar kalėdiniu firmos vakarėliu) – yra man skirtas gyvenimo pavidalas. |
s-23
| Kurį laiką gal ir ištverčiau, bet galiausiai sprogčiau. |
s-24
| Tačiau turbūt didžiausia kliūtis būtų ta tefloninė etika, kurią priimti privalėčiau norėdamas, kad verslas sektųsi. |
s-25
| Turiu galvoje požiūrį į kitus žmones kaip į vienetus, iš kurių reikia išpešti naudos, o prireikus – pergudrauti. |
s-26
| „Verslo partneris “man, matyt, iki dienų galo liks nesuvokiamas dalykas. |
s-27
| (Neįsivaizduoju, kaip įmanoma rodyti draugiškumo ženklus žmogui, kurį čia pat bandai „išdurti “? |
s-28
| Nebent jei esi įsitikinęs, kad ir jis tavo atžvilgiu nusiteikęs lygiai taip pat.) |
s-29
| Ir tas teflonas – metodiškas problemų, konfliktų, pralaimėjimų „taupymas “, t. y. nutylėjimas, ir ne mažiau metodiškas laimėjimų ir indėlio į BVP augimą, sėkmės istorijų ir pan. trimitavimas. |
s-30
| Jau kuris laikas pas mus tai įgavo groteskiškus pavidalus. |
s-31
| Verslui nebegana asmeninių pasiekimų ir turtų demonstravimo, jis panoro išaukštinti save kaip in corpore prometėjišką veiklą, kuri vienintelė gali suteikti gėrį ir išganymą šaliai – ką ten, visai žmonijai. |
s-32
| Klausydamasis verslininkų gražbyliavimo, imi galvoti, kad žinai tik vieną neseną instituciją, apsigaubusią tokia aureole – komunistų partiją. |
s-33
| Buvo tokia formulė, jog Partija – epochos garbė, protas ir sąžinė (ir tai visai nenuostabu, turint omeny, kokias pareigas tarybiniais laikais ėjo daugelis verslo tūzų). |
s-34
| O aš nesugebėjau net tapti komjaunuoliu – kliudė nedrausmingumas, per didelis žavėjimasis pankais ir gotais. |
s-35
| Ar ne iš tų laikų atsinešiau kenksmingą įprotį tūnoti sandėliuke? |