| s-1
| VYRAS. |
| s-2
| Vyras – tai daiktas manyje, anot Kanto. |
| s-3
| Net nežinau, ar aš tuo daiktu, ar tas daiktas manimi – bet mudu vienas kitu nepatenkinti. |
| s-4
| Kažkas nesutapo, neatitiko. |
| s-5
| Gali būti, kad neperskaičiau iki galo instrukcijos. |
| s-6
| Taip dažniausiai būna neturintiems emocinės pusiausvyros subjektams – nusiperka kokį nors naują prietaisą, savarankiškai išsiaiškina keletą elementariausių funkcijų ir puola naudotis, numodami ranka į tai, kad dar yra naudojimosi instrukcija, eksploatacijos, priežiūros taisyklės ir panašiai. |
| s-7
| Kad kiekvieno daikto atžvilgiu mes turime ne tik teisių, bet ir pareigų, už jų teikiamus malonumus turime atsilyginti rūpesčiu bei tolerancija. |
| s-8
| Galvoju, kiek gi vyro funkcijų esu deramai naudojęs, ir ausys kaista. |
| s-9
| Kartą, naudodamasis vyru, esu bandęs padovanoti moteriai gėlių, bet tai atrodė taip kvailai, kad buvau pasirengęs pats tas gėles suryti. |
| s-10
| Tas pats atsitikdavo ir kai mėgindavau iš autobuso ar traukinio lipančiai moteriai ištiesti ranką – ranka prasmegdavo kažkur į vakuumą, imdavo tįsti, linkti, glebti, bejėgiškai stvarstyti drumzliną orą. |
| s-11
| Vyras geria alų, ėda svogūnus, česnaką, gadina orą ir sveikatą, o aš turiu tursenti jam iš paskos ir mėginti viską ištaisyti, sulopyti, už viską atgailauti, visko gėdytis. |
| s-12
| Jis pamažu tampa panašus į didelį kibiną, pasidengęs taukais kaip tešla, jam iš nosies ir ausų auga šlykštūs plaukai, viršugalvis ima spindėti kaip spalio pabaigos voratinkliai, o aš vis dar jaučiuosi lieknas, ilgaplaukis, pilnas paslankumo ir noro sunktis visom porom į būties paslaptis, tačiau tai jis reprezentuoja mane, jis fotografuojasi laikraščiams ir pasui, jis atsiliepia telefonu ir atidaro duris išmaldos prašytojams, jis nesaikingai prisisprogsta alkoholio, pagirių kančias kaip įprasta palikdamas man. |
| s-13
| Aš noriu skaityti knygą, o vyras įsijungia televizorių ir man iš nevilties susilieja akyse eilutės. |
| s-14
| Aš noriu medituoti ir melstis prieš miegą, o vyras naršo po kabelinės televizijos kanalus ieškodamas nuogų merginų. |
| s-15
| Gašlumo sklidinas, vapėdamas įvairius pataikūniškus saldžius žodžius vyras ropščiasi ant moters, o aš tuo metu žvelgiu į visą šį siaubą beveik praradęs amą... |
| s-16
| Nors ne, meluoju. |
| s-17
| Seksas – vienintelė sritis, kur galiu vyrui deramai atsikeršyti, – kai tik jis ima šnopuoti ir vaitoti, pranešdamas visiems kaimynams apie savo aistrą, imu prunkšti ir kikenti. |
| s-18
| Sueitis – labai juokingas reiškinys. |
| s-19
| Jeigu geriau įsižiūrėsi – du daiktai, mėginantys sulipti vienas su kitu, bet klijų galiojimo laikas pasibaigęs, ir jie nuolat vienas nuo kito atšoka, kol galiausiai net nebemėgina to kartoti. |
| s-20
| Vyras, išgirdęs mano sarkastišką prunkštimą, kartu su erekcija praranda kretinizmo šarvus, tampa pažeidžiamas ir jaukus, kartais netgi apgailėtinas, valandėlę mudu netgi sutariame, sutampame vienas su kitu, bet štai jis ir vėl ima urgzti, judėti, raitytis, gašliai pažeminęs balsą kažką šnabžda partnerei, mane bjauriu nuogu užpakaliu stumdamas iš lovos, kol pagaliau iškrentu iš jos ir netenku sąmonės iki ryto, su viltimi, kad vieną sykį visa tai baigsis, nes daiktas, vadinamas vyru, labai glaudžiai susijęs su daiktu, kuris vadinamas kūnu, o juk nieko pasaulyje nėra paprastesnio už tiesą, kad visi daiktai dėvisi. |