| s-1
| IETIS. |
| s-2
| Mano pirmoji pažintis su daile buvo mažos bažnyčios paveikslai: stacijos, kabančios ant gelsvai ruda, beveik molio spalva nudažytų kolonų, Kristaus, Marijos gipsinės skulptūros, spalvoti langų vitražai, į kuriuos žiūrėdamas manydavau, kad taip atrodo Rojaus kambariai: padaryti iš spalvotų stikliukų. |
| s-3
| Bažnyčioje visą laiką būdavo vėsu, net ir karščiausiomis vasaros dienomis. |
| s-4
| Ilgai negalėjau rasti atsakymo, kodėl bažnyčioje reikia kalenti dantimis. |
| s-5
| Vėliau supratau: ši vėsa – tam tikras Rojaus provaizdis, nes karšta tiktai pragare ir Afrikoje, kur žmonės juodi kaip velniai. |
| s-6
| Lankydamasis bažnyčioje, rengiesi ilgam, vėsiam gyvenimui amžinybėje. |
| s-7
| Didžiausią įspūdį man darė didelė drobė, vaizduojanti Šv. Jurgio kovą su drakonu: karžygys ant balto žirgo, smeigiantis savo ietį pabaisai į nasrus. |
| s-8
| Visai nebūtina tikėti drakonų egzistavimu, užtenka suvokti, kad blogis yra, ir kad su juo reikia grumtis. |
| s-9
| Tėvas visiškai nesistengė kiek nors sąmoningiau formuoti mano asmenybę, nes buvo užsiėmęs kažkokiais neatidėliotinais alkoholiniais reikalais, o man reikėjo autoriteto, mokytojo, vyro idealo, kuriuo galėčiau tikėti ir iš kurio mokyčiausi būti vyras. |
| s-10
| Šv. Jurgis iš pradžių puikiausiai tiko. |
| s-11
| Tačiau ilgainiui supratau, kad jis gali patarti tiktai tuomet, kai problema susijusi su abstrakčiais egzistenciniais klausimais, o jeigu į jį kreipdavausi su konkrečiais prašymais, tikėdamasis praktinių patarimų, jis žiūrėdavo į mane bukaprotišku aliejiniu žvilgsniu ir toliau makaluodavo savo ietimi drakono nasruose. |
| s-12
| Kai mane pakvietė į sporto mokyklą mėtyti ietį, Šv. Jurgį pakeitė treneris, aukštas, tvirtai sudėtas, vyriškų veido bruožų, buvęs sėkmingas disko metikas, turintis daug apdovanojimų ir humoro jausmą. |
| s-13
| Vis dėlto Šv. Jurgis išklausė mano maldas: dabar ir aš gavau į rankas ietį ir galėjau susigrumti su drakonu. |
| s-14
| Švaisčiausi ja visą gyvenimą į kairę ir į dešinę, paskui pasiklausiau žinių – pasirodo, gėrio pasaulyje nė kiek nepadaugėję. |