| s-1
| Irena Juozeliūnienė, Laura Kanapienienė |
| s-2
| 2012. |
| s-3
| Šeimos žemėlapio metodas. |
| s-4
| Mokomoji knyga socialinių mokslų studentams. |
| s-5
| Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 112 p. |
| s-6
| Recenzija žurnale „Sociologija. Mintis ir veiksmas “(2012 2) |
| s-7
| Šeimų tyrimas žemėlapio metodu: naujas žinojimas ir kokybinio tyrimo kalbėsena |
| s-8
| Žvelgdama į Irenos Juozeliūnienės ir Lauros Kanapienienės knygą Šeimos žemėlapio metodas, nejučia prisiminiau garsaus rusų knygų iliustratoriaus Andrejaus Bondarenkos mintį: „knygos apipavidalinimas tampa kiekvienos knygos išoriniu dalyku – „kita mėnulio puse “. |
| s-9
| Knygos viršelis gyvuoja tarsi kitame laiko matavime, nei pati knyga: jis priverčia skaitytoją atsiversti knygą, o po to užstringa atmintyje kaip perskaityto teksto ženklas “. |
| s-10
| Iš tiesų, santūrus ir elegantiškas šios knygos viršelio dizainas apima ir joje pateikiamą originalų šeimos tyrimo metodą, ir skandinaviškas šio metodo ištakas, siejamas visų pirma su norvegų sociologės Irene'os Levin vardu. |
| s-11
| Kaip nurodyta paantraštėje, Šeimos žemėlapio metodas yra mokomoji knyga socialinių mokslų studentams. |
| s-12
| Atitinkamai ji turi visus reikalingus mokomajai knygai atributus (atskiros temos plačiau paaiškinamos specialiose išnašose, kiekvieno skyriaus pabaigoje yra pateikiami klausimai ir užduotys pasikartojimui, rekomenduojamos literatūros sąrašas ir kt.). |
| s-13
| Tačiau autorių deklaruojamais ne tik edukaciniais (supažindinti su šeimos žemėlapio metodu, p. 5), bet ir moksliniais („konceptualizuoti taikomas metodo procedūras ir technikas šiuolaikinio žinojimo apie šeimas požiūriu, suteikti metodui kokybinio tyrimo kalbėsenos žodyną, įžvelgiant konceptualizacijų vizualizacijos, trianguliacijos, verbalinės ir neverbalinės informacijos derinimo bei tiriamojo įveiklinimo strategijas “, p. 5) tikslais bei atliktos analizės gilumu ši knyga gerokai „peržengia “standartinius vadovėlių rėmus ir orientuojasi į pakankamai aukšto intelektualinio lygio skaitytoją, turintį nemenką sociologijos teorijų ir metodologijos žinių bagažą. |
| s-14
| Todėl nesinorėtų knygos „Šeimos žemėlapio metodas “aptarinėti vadovaujantis vien tik formaliaisiais kriterijais, kurie paprastai taikomi vertinant aukštųjų mokyklų vadovėlius bei kitas analogiškas publikacijas (šiuo atveju į keliamus svarbiausius klausimus dėl mokomosios knygos originalumo, dėstymo metodiškumo bei pagrindimo aiškiais didaktiniais principais, stiliaus sklandumo ir kt. galima būtų vienareikšmiškai atsakyti „tikrai taip “). |
| s-15
| Knygos pavadinime yra „užkoduoti “du dalykai – sociologinio tyrimo objektas (šeima) ir tyrimo metodas (šeimos žemėlapis). |
| s-16
| Taigi jeigu bandytume atsakyti į klausimą, kuo ši knyga yra originali ir vertinga, reikėtų kalbėti ne tik apie patį pristatomą metodą (arba, kaip teigia pratarmėje autorės, jų siūlomą „žemėlapio metodo interpretaciją “), bet ir apie tai, kaip jo taikymas išplečia šiuolaikinio žinojimo apie šeimą ribas. |
| s-17
| Kitaip tariant, reikėtų pažvelgti į knygos Šeimos žemėlapio metodas vietą Lietuvos šeimos sociologijos diskurse. |
| s-18
| Nepretenduojant į išsamesnį šio diskurso pristatymą, vis tik reikėtų pažymėti, jog šeimos (kaip ir kitų sričių) tyrimai mūsų šalyje buvo (ir tebėra) glaudžiai susiję su galimybėmis dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose (tai užtikrina vykdomų tyrimų finansavimą, rezultatų palyginamumą Europos ar netgi platesniame kontekste ir pan.). |
| s-19
| Vieni pirmųjų į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę integravosi demografai, dalyvaudami stambiausiuose pastarųjų dviejų dešimtmečių lyginamuosiuose tyrimuose („Gimstamumo ir šeimos tyrimai Europos šalyse “, 1994 – 95 m.; „Gyventojų politikos vertinimas “, 2001 m., tarptautinis „Kartų ir lyčių tyrimas “, 2006 m., atliktas kaip tarptautinės „Kartų ir lyčių programos “sudėtinė dalis). |
| s-20
| Šiuose projektuose, kurie buvo vykdomi pagal tarptautinių ekspertų parengtas metodologines rekomendacijas, naudojant adaptuotas apklausos anketas, šeima yra tiriama sąsajoje su demografinių procesų (pirmiausia, gimstamumo) raida, todėl svarbiausias dėmesys skiriamas jos formavimui (gyventojų matrimonialinei ir prokreacinei elgsenai bei nuostatoms), santykiams tarp lyčių / kartų ir individų gyvenimo kelio ypatumams šeimos demografinių įvykių kontekste. |
| s-21
| Sukaupta labai turtinga ir tarptautiniu mastu palyginama empirinių duomenų bazė, leidžianti plėtoti tiek teorinį, tiek ir labiau į praktiką, t y. į gyventojų / šeimos politikos reikmes orientuotą diskursą. |
| s-22
| Niekas negalėtų kvestionuoti ir dėl įgytos patirties, taikant kiekybinę šeimos tyrimų metodologiją vertingumo – ši patirtis sėkmingai pritaikyta vykdant kitus tyrimus (pvz. transnacionalinių šeimų). |
| s-23
| Minėtų tyrimų rezultatai liudija apie sparčius šeimos pokyčius šalyje (naujų jos modelių plėtrą, įvairesnių šeiminio gyvenimo formų plėtrą ir t. t.) – visa tai yra įvardijama kaip šeimos transformacija, šeimos deinstitucionalizacija arba šeimos instituto fragmentacija Lietuvos šeimos struktūrai „nors specifiškai, bet artėjant prie vakarietiškos “. |
| s-24
| Aktyvios diskusijos viešojoje erdvėje, jau nekalbant apie kai kurių politinių partijų retoriką (ir konkrečius veiksmus) liudija apie (bent jau tam tikros visuomenės dalies) nesusitaikymą ar nenorą taikytis su šiais pokyčiais. |
| s-25
| Arba, kaip teigia A. Maslauskaitė, „[…] Lietuvoje užkonservuota „normalios šeimos “idėja lieka atspari socialinės kasdienybės pokyčiams “. |
| s-26
| Apibendrindama mintį autorė sako, kad ši idėja „modeliuoja socialinių veikėjų lūkesčius šeimai ir šeiminiams santykiams “. |
| s-27
| Tačiau ar visuomet „kultūriniai šeiminio gyvenimo normatyvai “(„kultūriniai vaizdiniai apie šeimą “) yra esmingas individualias nuostatas lemiantis veiksnys? |
| s-28
| Manytume, kad atsakymų į šį (ir daugelį kitų klausimų, kuriuos galima būtų iškelti kalbant apie šiuolaikinę šeimą ir jos prieštaras) paieška implikuoja naujų tyrimų metodų taikymą. |
| s-29
| Šią savo mintį galėčiau pagrįsti sugrįždama prie recenzuojamos knygos. |
| s-30
| Tarsi netiesiogiai dalyvautų diskusijoje, I. Juozeliūnienė ir L. Kanapienienė teigia, kad „šeimos žemėlapio metode individuali tiriamojo nuomonė netestuojama pagal tai, kaip ji atitinka „teisingą “arba institucinę šeiminio gyvenimo sampratą “(p. 5), arba vienas iš esminių jo bruožų yra tai, jog jis grindžiamas atvira šeimos samprata – jo metodologija „neturi griežtų šeiminio gyvenimo analizės orientyrų, nesivadovauja įsitvirtinusiomis šeiminio gyvenimo aiškinimo schemomis, kitaip tariant, tyrimas nėra grindžiamas institucionalizuotu žinojimu apie šeiminę struktūrą, vaidmenis, santykius šeimoje “(p. 43). |
| s-31
| Paliekant galimybes tiriamajam (tiriamiesiems) konstruoti / rekonstruoti kuriamą šeimos modelį, gaunama informacija apie individualias šeiminio gyvenimo koncepcijas, o tai leidžia spręsti apie jų atitikimą (ar neatitikimą) normatyvinei sampratai. |
| s-32
| Knygos pratarmėje pristatydamos šį kokybinį metodą, autorės pažymi ir kitus jo aspektus, žyminčius tyrimo proceso specifiką ir jos keliamus reikalavimus tyrėjui (kūrybiškumas, gebėjimas įvertinti iškylančias sąveikas, reflektuoti ir pan.). |
| s-33
| Taigi jo taikymas atveria plačias galimybes, tačiau kartu yra ir nemenkas iššūkis, arba, pasak knygos autorių, be išankstinio pasirengimo „metodo pranašumai gali pavirsti sunkumais, netgi neįveikiamomis kliūtimis “(p. 85). |
| s-34
| Manytume, kad šios knygos studijos (būtent studijos, o ne šiaip perskaitymas) suteikia tikrai gerus pagrindus tokiam pasirengimui: skaitytojui ne tik išsamiai pristatomas pats metodas, analizuojama ir kritiškai vertinama jo taikymo patirtis, bet ir atskleidžiama jo vieta šeimos sociologijos bei kokybinių šeimos tyrimų kontekste. |
| s-35
| Daug vertingų žinių, kurios yra būtinos, norint suprasti kokybinės metodologijos teorinius pagrindus yra pateikiama specialiose išnašose: jose, remiantis aktualia užsienio literatūra, pristatytas simbolinis interakcionizmas (p. 35), modernus ir postmodernus diskursas šeimos sociologijoje (p. 7 – 8), individualių tinklų teorija (p. 31) ir kt. |
| s-36
| Taigi skaitytojui nereikia ieškoti kitų šaltinių norint „atšviežinti “pamatines žinias, jis taip pat sužino, kaip galėtų toliau kryptingai papildyti šių žinių bagažą. |
| s-37
| Platus teorinės literatūros šaltinių sąrašas, apimantis išsamią šeimos žemėlapio metodo kūrėjos Irene'os Levin ir vieno iš iškiliausių šiuolaikinių šeimos sociologų, diadinės šeimos tyrimų perspektyvos autoriaus Jan Trost bibliografiją, taip pat apie šimtą Vakarų sociologų darbų yra ne tik jau pats savaime labai vertingas visiems besidomintiems šeimos sociologijos problematika; tai liudija apie didžiulį ir kruopštų knygos autorių darbą, atliktą apibendrinant sukauptą patirtį bei jų itin atsakingą požiūrį į savo misiją. |
| s-38
| (Deja, sociologijos knygų lentynoje galima rasti ir tokių nacionalinių tyrimų metodams skirtų mokomųjų publikacijų, kurių šiais išsakytais žodžiais negalėtume komentuoti.) |
| s-39
| Kadangi vienas iš svarbiausių recenzijos tikslų yra pristatyti leidinį arba nutiesti jo kelią link skaitytojo, apžvelgsime šios knygos turinį ir svarbiausias autorių įžvalgas. |
| s-40
| Pirmojoje dalyje, skirtoje kokybinių šeimos tyrimų apžvalgai, pažymima jų įvairovė ir vieta kokybinių tyrimų metodologijoje, akcentuojamas sąvokų šeima ir kokybinis tyrimas kontekstiškumas bei jų sąsajos su šeimos ideologija, taigi išryškinamas ir jų praktinis angažuotumas bei diskusinis pobūdis (p. 6,7). |
| s-41
| Apibrėžiant šeimos kokybinį tyrimą siūloma laikytis Jane Gilgun pasiūlyto „negriežtojo “varianto, kurį knygos autorės papildo požymiu, nurodančiu kad „tyrimo duomenų analizė gali būti atliekama, pasitelkiant kompiuterines programas; pvz., MAXqda ir kt. (p. 9). |
| s-42
| Taigi šeimos kokybinio tyrimo procesai gali turėti tiek kokybinę išraišką, tiek ir būti mišraus pobūdžio, kai rezultatai įvertinami suteikiant duomenims kiekybinį pavidalą. |
| s-43
| Pristatant kokybiniuose šeimos tyrimuose taikomas metodologijas, atkreipiamas dėmesys į „teorinio išmanymo ir praktinio atlikimo darną “(p. 10). |
| s-44
| Viena vertus, teorijos dalyvauja visuose tyrimo etapuose, jos lemia tyrimo metodų pasirinkimą, kita vertus, pradiniai teoriniai modeliai kokybiniuose tyrimuose gali būti koreguojami, atsižvelgiant į jų metu surenkamus duomenis (p. 10). |
| s-45
| Analizuodamos kokybinių šeimos tyrimų ypatumus (antrasis skyrius), I. Juozeliūnienė ir L. Kanapienienė išplėtoja savo mintis, išsakytas knygos pratarmėje dėl kokybinio metodo teikiamų galimybių, tiriant šeimą bei tyrėjo vaidmenis šiuose tyrimuose. |
| s-46
| Apibrėždamos konkrečiau šių tyrimų lauką („šeiminis pasaulis “, arba, šeiminio gyvenimo procesai, patirtys, sąveikose kuriamos reikšmės ir jų raiška), jos įspėja tyrėją, kad nepaisant teikiamų „šansų “, tyrimo procedūros pačios savaime negarantuoja tiriamųjų visiško atsivėrimo, todėl rekomenduojama neapsiriboti vieno asmens (šeimos nario) nuomone. |
| s-47
| Tyrėjui (ypač pradedančiajam – jam pirmiausia ir yra adresuojama ši knyga) itin vertingos toliau pateikiamos konkrečios rekomendacijos, padedančios išvengti kokybiniuose šeimos tyrimuose slypinčių tam tikrų pavojų. |
| s-48
| Po pakankamai išsamaus ir informatyvaus (turint galvoje mokomosios knygos paskirtį ir tikslus) teorinių ir metodologinių pagrindų pristatymo, kituose knygos skyriuose logiškai pereinama prie paties aptariamojo metodo. |
| s-49
| Pažymima, kad sociologiniuose tyrimuose žemėlapiai naudojami tyrimo duomenų rinkimui ir pateikimui. |
| s-50
| Knygos autorės aptaria sąvokų ir sampratų žemėlapių ypatumus ir nurodo, kad šeimos žemėlapio metodu sudaromi tiriamojo sampratų žemėlapiai. |
| s-51
| Pastarieji leidžia vizualizuoti tiriamojo žinojimą, patirtį, atminties įvykius. |
| s-52
| Daug dėmesio skiriama šeimos žemėlapio ištakoms (siejamoms su psichoterapeuto D. Kvebaek, jaunų šeimų tyrėjo J. Jogerson vardais) ir šio metodo autorės, norvegų sociologės Levin, pristatymui: aprašomi jos pirmieji tyrimai Filadelfijos vaikų konsultacinėje klinikoje, atlikti taikant šį metodą, išryškinami jo panašumai ir skirtumai, lyginant su kitais metodais (sociometrijos, individualių tinklų). |
| s-53
| Svarbu, kad atliekant palyginimus, išnašose yra pristatomi ir paminėtųjų tyrimų teoriniai pagrindai (sociometrija, individualių tinklų teorija). |
| s-54
| Taigi nuosekliai laikomasi keliamų mokomajai literatūrai reikalavimų, nė minutėlę nepamirštant, jog knygos skaitytojams studentams ši „kontekstinė “informacija yra labai reikalinga ir svarbi. |
| s-55
| Taikant šeimos žemėlapio metodą vadovaujamasi pragmatizmo ir simbolinio interakcionizmo teorinėmis prielaidomis ir idėjomis. |
| s-56
| Knygoje pateikiamas pakankamai išsamus šių idėjų aprašymas, pristatomi jų autoriai (A. Straussas, C. S. Peircas, C. Geertzas), aptariamos pagrindinės sąvokos ir duomenų rinkimo bei interpretavimo procedūros. |
| s-57
| Parodoma, kaip yra pasitelkiama atvira šeimos samprata bei diadinė šeimų tyrimo metodika. |
| s-58
| I. Juozeliūnienė ir L. Kanapienienė akcentuoja, kad naudojamos metodologijos leidžia „pažvelgti į tyrimą reflektyvumo požiūriu “(p. 43), šiuo atveju tyrėjas yra tyrimo konstruotojas ir rekonstruotojas, kurio „veiklos sėkmė priklauso nuo jo asmeninio tikrovės patyrimo, sangrąžos gebėjimo “(p. 44). |
| s-59
| Ši apibendrinanti mintis nuosekliai pratęsiama kituose skyriuose. |
| s-60
| Analizuojant duomenų rinkimo procedūrą (pakopas), taip pat aprašant tyrimo etiką remiamasi jos autorių asmenine patirtimi, kuri įgyta taikant šį metodą. |
| s-61
| Savikritiškas tyrimų praktikos pristatymas, nurodant iškilusius nesklandumus, yra vertingas prevencinis įrankis kitiems tyrėjams, galbūt padėsiantis jiems išvengti klaidų ateityje. |
| s-62
| Šeimos žemėlapio metodas kokybinių metodų gausoje išsiskiria ypatumais, kurių išryškinimas, be abejonės, yra vienas iš svarbiausių knygos autorių uždavinių. |
| s-63
| Tai matyti skaitant visą tekstą, o apibendrinančią informaciją randame paskutiniame ketvirtojo skyriaus poskyryje, kuriame, pateikiant nuorodas į Levin, Trostą ir kitus sociologus, pakankamai detaliai aprašyti svarbiausi šio metodo skiriamieji bruožai (vizualizacija, verbalinės ir neverbalinės informacijos derinimas, trianguliacija, tiriamojo įveiklinimas); pabaigoje vėlgi (jau ne pirmą sykį) sugrįžtant prie tyrėjui keliamų reikalavimų. |
| s-64
| Čia būtų tikslinga pacituoti pačias autores, jog šis metodas – tai tarsi tyrėjo „pasivaikščiojimas su tiriamuoju, kuriame yra aiški kryptis, tačiau ėjimo tempas ir vingiai priklauso nuo paties tiriamojo “; arba dėl pastarojo „kūrybiško dalyvavimo tyrimo metu iškyla klausimai “, kurie sukelia nukrypimus nuo numatytos struktūros ir parengtųjų interviu gairių (p. 62). |
| s-65
| Konkretūs tokių „pasivaikščiojimų “pavyzdžiai, iliustruojantys metodo galimybes ir ypatumus, yra analizuojami, pasiremiant Levin šeimos po skyrybų, pakartotinės santuokos šeimų tyrimais, taip pat knygos autorių vykdytu atotolio šeimų tyrimu. |
| s-66
| Nurodytasis (p. 68) tokių pavyzdžių sąrašas yra ilgesnis, gaila, kad apsiribota tik kai kurių jų įvardijimu, bet ne pristatymu skaitytojui; manytume, kad tai būtų buvę tikslinga padaryti, juo labiau, kad yra ir atitinkamos šios knygos autorių publikacijos. |
| s-67
| Beje, jos gerokai „pasikuklino “, pateikdamos literatūros sąraše tik vienintelę Irenos Juozeliūnienės publikaciją (Juozeliūnienė, I. 2003. Janas Trostas ir šeimos sociologija: Naujos tyrimo galimybės. Vilnius, Garnelis). |
| s-68
| Šiame sąraše pasigendama kitų vertingų ir aktualių knygos autorių, su kuriais skaitytojui, besidominčiam šeimos sociologija ir kokybiniais tyrimų metodais tikrai pravartu susipažinti. |
| s-69
| Kalbant apie literatūros sąrašą ir pristatomus autorius, reikėtų vis tik pastebėti, jog nepavyko išvengti kai kurių netikslumų, rašant užsienio autorių pavardes: daugumoje teksto vietų pavardžių galūnės yra „sulietuvintos “(pvz., Strausso, Glasserio, analogiškai Straussu, Glasseriu, p. 12), tačiau greta rašoma: Jane's Gilgun (p. 12), Jamesu White'u (p. 14) ir pan.; arba pavardės rašomos originalo kalba, jų nelinksniuojant. |
| s-70
| Kiek „rėžia akį “ir tai, kad vienur pateikti autorių pilni vardai ir pavardės, kitur – tik inicialai ir pavardės, dar kitur – tik pavardės |
| s-71
| (Šie pastebėjimai yra skirti veikiau knygos redaktorei, nei jos autorėms; kaip jau buvo pažymėta, jų skrupulingumas, atidumas ir pagarba skaitytojui nusipelno labai aukšto įvertinimo ir yra neabejotinas plataus knygos Šeimos žemėlapio metodas pripažinimo garantas). |
| s-72
| Telieka palinkėti Irenai Juozeliūnienei, Laurai Kanapienienei ir jų kolegėms ne tik sėkmingai taikyti jų aprašytuosius (taip pat ir kitus) metodus šeimos tyrimuose, bet ir toliau plėtoti pradėtą tradiciją: pristatyti akademinei visuomenei (ir plačiajam skaitytojų ratui) skandinaviškąjį ir Vakarų šeimos sociologijos diskursą bei inovatyvius tyrimų metodus. |
| s-73
| Vida Kanopienė |