s-101
| Jis kažkodėl visiems pareiškė, kad tais Ženevos susitarimais visiškai netikįs, kad visa tai tik muilo burbulas, akių dūmimas ir taip toliau. |
s-102
| Didžiu politiku dėjosi šitas liesas vyras, o gal toksai ir buvo, kas čia žino. |
s-103
| Tėvas labai keistai pasižiūrėjo į jį, bet nieko nepasakė: viskas, kas parašyta laikraščiuose, jam buvo šventa. |
s-104
| Bent jau mums, vaikams, taip atrodė. |
s-105
| Baigdamas savo politinę informaciją, Mažuolis truputėlį nusiramino, netgi atsiprašė už pakeltą toną ir jau tikrai rengėsi eiti, bet tarpdury atsigręžė: |
s-106
| – A! |
s-107
| Vos nepamiršau! |
s-108
| Duokit man tą mašinėlę. |
s-109
| Nunešiu vienam žmogui, jis puikus meisteris, ryt poryt ir suremontuos! |
s-110
| Labai čia kas jo prašė kištis! |
s-111
| Mūsų apmaudui, tėvas tuojau įteikė Mažuoliui ir mašinėlę, ir nulūžusią kojelę, ir dar pasakė, kad jeigu jam dar prireiksią kokio laikraščio ar žurnalo, tegul visuomet nesivaržydamas kreipiasi ar užeina. |
s-112
| Taigi perspektyva „kirptis kaip žmonėms “išnyko kaip dūmas. |
s-113
| Bet jau po savaitės ar dviejų klasėn įžengusi mokytoja iškart pataisė nuotaiką: |
s-114
| – Kreipiuosi į visus berniukus! |
s-115
| Vakar vakare gautas Ministro nurodymas... – ji truputėlį patylėjo, – kad nuo lapkričio pradžios jums bus leidžiama auginti trijų keturių centimetrų plaukus! |
s-116
| Ar supratot, vyrai? |
s-117
| Kur čia nesuprasi! |
s-118
| Kaip ir visi plikiai, šią žinią sutikau šūksmais ir valiavimais. |
s-119
| Aš turėjau ypatingą pagrindą taip džiūgauti: fasoninio kirpimo tėvas dar nebuvo išmokęs, tad kirpyklos durys turėjo jau atsiverti ir man. |
s-120
| O netrukus išsiaiškinau ir kas toji Ženeva, ir kur ji yra. |
s-121
| Tikriausiai žinot, tai labai gražus ir svarbus šveicarų miestas, nuo jo nemažai priklauso. |
s-122
| Aptikęs šį vardą laikraščiuose, aš ir dabar beveik visuomet prisimenu kirpimo istoriją ir mechaninės mašinėlės avariją. |
s-123
| Tokie dalykai neblėsta. |
s-124
| Iki šiol Ženeva ir kirpykla mano galvoje tam tikra prasme yra neatsiejami dalykai, nes politika, kaip žinoma, visuomet prasideda nuo buities, o tik paskui, pamažu kildama aukštyn, patenka į vyriausybinius sluoksnius, ir galiausiai – į pačią Ženevą... |