| s-102
| Tai akivaizdus turtas, jei siekiant spręsti šiuos uždavinius kartu geriau suvokiamas poreikis išrasti, taikyti naujoves ir naudoti naujas technologijas. |
| s-103
| Atsižvelgiant į tai, demografiniai pokyčiai Europos Sąjungoje neišvengiamai turės didelį poveikį politiniam, kultūriniam, socialiniam ir ekonominiam mūsų visuomenės gyvenimui. |
| s-104
| Senėjanti visuomenė, dėl kurios keičiasi paklausa, į inovacijos sąvoką gali žiūrėti kitaip, galbūt bus neryžtingesnė. |
| s-105
| Bus labai svarbu šį klausimą išspręsti anksčiau ir užtikrinti, kad visuomenė išliktų palankiai nusiteikusi inovacijų atžvilgiu. |
| s-106
| Priešingu atveju, nepaisant gausių ir kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, ES rizikuoja būti aplenkta konkurentų ir nepasiekti kompetencijos lygio, būtino aukštam gyvenimo lygiui užtikrinti. |
| s-107
| Kad taip neatsitiktų, inovacijos turi būti pripažįstamos kaip svarbiausia sudėtinė dalis ES strateginiams politikos tikslams pasiekti. |
| s-108
| Inovacijas labiausiai skatina verslininkai. |
| s-109
| Todėl reikėtų remti politiką ir reglamentavimo sistemą, kuriomis būtų skatinamos pasauliniu mastu konkurencingos ES įmonės ir atlyginama už investicijas į produktų ir procesų, įskaitant naujoviškas darbo organizavimo formas, mokslinius tyrimus bei inovacijas. |
| s-110
| Šiomis aplinkybėmis svarbus vaidmuo tenka socialiniams partneriams. |
| s-111
| Dabartiniais teisės aktais, savireguliavimu ir bendra socialine atsakomybe tokioms pastangoms nubrėžiamos aiškios gairės, tačiau svarbu toliau atidžiai stebėti naujas taisykles ir užtikrinti, kad jomis nebūtų per daug didinama našta įmonėms arba varžomos inovacijos, ir kad jomis būtų plačiau remiamos atviros ir sąžiningos pasaulio rinkos. |
| s-112
| Turi būti pripažįstamas ir stiprinamas viešojo sektoriaus institucijų vaidmuo. |
| s-113
| Valstybių narių inovacijų politikos stebėsena aiškiai rodo tendenciją plėsti inovacijų strategijos taikymo sritį ir rinktis priemones, kuriomis įgyvendinami platesni visuomenės tikslai. |
| s-114
| Nepaisant šių pastangų, viešojo sektoriaus perkamosios galios panaudojimo inovacijoms skatinti potencialas lieka daugiausia nepanaudotas. |
| s-115
| Atsižvelgiant į numatomus biudžeto suvaržymus, dideliu postūmiu inovacijoms turėtų tapti tai, kad turint mažiau išteklių viešąsias paslaugas galbūt reikės teikti taip pat gerai ar geriau. |
| s-116
| Viešųjų paslaugų teikimo kokybę, veiksmingumą ir atitiktį paklausai taip pat gali pagerinti naujos technologijos, visų pirma IRT. |
| s-117
| Inovacijoms vykdyti reikia investuotojų, kurie būtų pasirengę rizikai ir tam, kad pelno gali tekti laukti ilgai. |
| s-118
| Pagaliau Europos pramonės konkurencingumas ir gebėjimai diegti inovacijas visų pirma priklausys nuo galimybės naudotis pagrindinėmis technologijomis, susijusiomis su dideliu mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumu, greitais inovacijų ciklais, didelėmis išlaidomis ilgalaikiam turtui įsigyti ir labai kvalifikuotais darbuotojais, ir šias technologijas įsisavinti. |
| s-119
| Dėl sudėtingumo, susijusio su tokių technologijų kūrimu ir galimybe jomis pasinaudoti, aprėpties, dydžio ir lygio visi veikėjai turės pasiekti susitarimą dėl tokių technologijų, be to, ne tik Europos lygmeniu, tačiau ir valstybėms narėms bei regionams reikės daugiau bendradarbiauti ir kurti strateginį požiūrį, kuriuo būtų skatinamos tvirtesnės mokslinių tyrimų bendruomenių ir pramonės partnerystės. |
| s-120
| Kritinių kliūčių verslininkams sudaromose pagrindinėse veiklos sąlygose pašalinimas |
| s-121
| Nepaisant tobulinimų, ES inovacijų sistema ir toliau turi trūkumų, kurie daro neigiamą įtaką rinkos atlygiui ir paskatoms didinti privačias investicijas į inovacijas, ir dėl to minėtos investicijos yra mažesnės už pagrindinių konkurentų daromas investicijas: bendroji rinka turi būti baigta kurti įvairiose srityse, teisinė intelektinės nuosavybės apsaugos sistema tebėra nebaigta, rizikos kapitalo rinka yra susiskaldžiusi ir finansavimas nuosavu kapitalu nedidelis, standartizacijos procesas nepakankamai suderintas su mokslinių tyrimų rezultatais ir rinkos poreikiais, verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sričių žinių trikampį reikia toliau stiprinti, o ES ir toliau trūksta pagrindinės infrastruktūros inovacijoms skatinti. |
| s-122
| Nors padaryta didelė pažanga, būtina toliau stiprinti ES švietimo sistemų pajėgumus prisidėti prie inovacinės ir paslankios žinių visuomenės. |
| s-123
| Tinkamai žinias apsauganti teisinė sistema yra būtina inovacijų visuomenės sąlyga. |
| s-124
| Intelektinės nuosavybės teisių srityje, be kita ko, nepavykus įvesti Bendrijos patento, ES vis dar nesudaro palankių sąlygų inovacijų kūrimui ir sklaidai. |
| s-125
| Europos patentų sistema, palyginti su JAV ir Japonijos, yra brangi ir susiskaldžiusi, varžanti inovacijas. |
| s-126
| Mokesčio už patento išdavimą skirtumas, palyginti su šiomis šalimis, yra didelis ir nėra mažinamas. |
| s-127
| Pats laikas keisti susidariusią padėtį. |
| s-128
| Komisijos autorių teisių politikos pastangomis buvo siekiama toliau plėtoti atsirandančią ES tarpvalstybinę žinių sklaidos rinką. |
| s-129
| Naujiems skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir verslo modeliams, kurie klesti atviroje erdvėje, kurti būtina palanki ir nuspėjama teisinė sistema. |
| s-130
| Būtina labiau įvertinti paslaugų, kaip modernioms pramonės šalims būdingą požymį, įtaką ir jų inovacinį potencialą ekonomikai ir visuomenei apskritai. |
| s-131
| Kad būtų plačiau įsisavinamos paslaugų inovacijos, būtina didinti pasitikėjimą naujomis paslaugomis ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms teikiamą paramą geriau pritaikyti prie konkrečių tokių paslaugų poreikių. |
| s-132
| Be to, inovacijoms būtina sukurti pagrindinę infrastruktūrą (kaip antai plačiajuostis ryšys ir elektros tinklai) ir atskleisti jų potencialą per naujas paslaugų ir taikymo galimybes. |
| s-133
| Būtinos tolesnės pastangos, siekiant skatinti e. įgūdžius ir IRT naudojimą tvariai ekonomikai ir spręsti ateities interneto uždavinius, pavyzdžiui, programinės įrangos kaip paslaugos ir nuotolinių išteklių paslaugos (angl. cloud computing). |
| s-134
| Nepaisant didelių pastangų, pažanga siekiant pagerinti Europos rizikos kapitalo sektoriaus – pagrindinio inovacijų finansavimo šaltinio – tarptautinį konkurencingumą ir veiklos rezultatus buvo lėta. |
| s-135
| Struktūriniai Europos verslo pradžios finansavimo rinkos trūkumai tebėra nepašalinti, įskaitant privačių investuotojų stoką, rinkos susiskaldymą ir mažą pelną. |
| s-136
| Dėl ekonomikos nuosmukio rinkti lėšas ir pasitraukti tampa dar sunkiau. |
| s-137
| ES inovacijų sistemos valdymo gerinimas |
| s-138
| Bendrija ėmėsi tam tikrų iniciatyvų, tačiau būtina politikos ir priemonių įvairiuose lygmenyse sąveika Europos Sąjungoje nesukurta. |
| s-139
| Geras to pavyzdys – santykinai lėtai įgyvendinama neseniai pradėta Pirmaujančios rinkos iniciatyva. |
| s-140
| Būtina iš esmės gerinti politikos koordinavimą, siekiant remti inovacijas regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat būtina geresnė valdymo sistema, paremta subsidiarumo principais, tačiau kuria būtų daugiau išnaudojama papildoma nauda, gauta valstybėms narėms nustatant bendrus uždavinius, sutariant dėl bendrų veiksmų ir dalijantis gerąja patirtimi. |
| s-141
| Taip pat reikėtų iš esmės gerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, visų pirma gerosios patirties mainus su JAV. |
| s-142
| Inovacijoms centriniu ES lygmeniu remti skirtas finansavimas ir toliau buvo nedidelis, tiek palyginti su ES biudžetu, tiek su daugeliu nacionalinių biudžetų, ir sudarė net mažiau nei 5 % viešųjų išlaidų moksliniams tyrimams pagal Mokslinių tyrimų bendrąją programą. |
| s-143
| Net 67 mln. EUR, kurie 2009 m. skirti ekologinių inovacijų įsisavinimui rinkoje skatinti tam, kad būtų sprendžiamas išteklių efektyvumo ir klimato kaitos klausimas, nėra daug, atsižvelgiant į šių klausimų svarbą. |
| s-144
| Kita vertus, tai, kad pagal Sanglaudos politiką skirta didesnė investicijų į inovacijas dalis, yra labai svarbu stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pajėgumus konvergencijos regionuose. |
| s-145
| Skaitlingumo atžvilgiu ES netrūksta inovacijų rėmimo programų. |
| s-146
| Problema – kritinės masės ir nuoseklumo stoka. |
| s-147
| Šiandien inovacijų paramos srityje veikia septynios Komisijos tarnybos, įvairios agentūros ir 20 komitetų, sudarytų iš valstybių narių atstovų. |
| s-148
| Neseniai vykdytos viešos konsultacijos dėl viešojo sektoriaus paramos inovacijoms veiksmingumo rodo atotrūkį tarp bendrovių lūkesčių ir inovacijų rėmimo priemonių rezultatų ar pobūdžio. |
| s-149
| Didžioji dauguma bendrovių ragina spartinti procedūras, o 75 % ištirtų bendrovių tikisi, kad bus supaprastintos dalyvavimą ES projektuose reglamentuojančios taisyklės. |
| s-150
| Iš tiesų, sudėtingos Bendrijos finansavimo programos papildo daugybę nacionalinio ir regioninio lygmenų priemonių, ir tampa sunku rasti tinkamą finansavimą. |
| s-151
| Todėl būtina nustatyti aiškias struktūras ir iš esmės supaprastinti dalyvavimą reglamentuojančias taisykles, taikomas visam inovacijų finansavimui, nepriklausomai nuo jo kilmės. |
| s-152
| Tai sustiprintų visą inovacijų sistemą ir sudarytų sąlygas veiksmingiau išnaudoti lėšas ir priemones, užtikrinant geresnį MVĮ dalyvavimą. |
| s-153
| 4. IŠVADA |
| s-154
| Iš pastaraisiais metais padarytos pažangos analizės matyti, kad ES inovacijas teisingai pasirinko pagrindine sėkmingos ateities varomąja jėga. |
| s-155
| Tačiau, norint ES padaryti palankiausia erdve inovacijoms, reikia tam skirti nuolatinį dėmesį, be to, reikia geriau išnaudoti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių partnerystės potencialą visais lygmenimis imantis tiksliau orientuotų ir geriau koordinuotų veiksmų. |
| s-156
| Todėl, remdamasi šiame komunikate išnagrinėtais pasiekimais ir pristatyta įgyta patirtimi, ir kaip reikalavo Europos Vadovų Taryba, Komisija ketina nagrinėti galimybę valstybėms narėms iki 2010 m. pavasario pateikti Europos inovacijų aktą, į kurį bus įtrauktos visos darnaus vystymosi sąlygos ir kuris bus pagrindinė sudėtinė Europos reformų darbotvarkės dalis. |