| s-2
| Briuselis, 2.9 |
| s-3
| KOM (2009) 442 galutinis |
| s-4
| KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI |
| s-5
| Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje |
| s-6
| 1. ĮVADAS |
| s-7
| „Inovacija – tai gebėjimas naudojant naujus procesus, produktus ar paslaugas naujas idėjas paversti komerciniais rezultatais, ir tą daryti geriau ir greičiau nei konkurentai “. |
| s-8
| Inovacijų neįmanoma nustatyti įstatymu. |
| s-9
| Jas kuria žmonės, ir tik žmonės – mokslininkai, tyrėjai, verslininkai ir jų darbuotojai, investuotojai, vartotojai ir viešojo sektoriaus institucijos – Europą padarys naujoviškesnę. |
| s-10
| Tačiau jie neveikia vakuume. |
| s-11
| Juos veikia tam tikra mąstysena ir sistema, kuri juos varžo arba skatina išbandyti nežinomas teritorijas. |
| s-12
| Inovacijos yra būtina sąlyga siekiant kurti žiniomis ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis pagrįstą ekonomiką. |
| s-13
| Būtina šį pokytį įsisavinti, kad išliktume konkurencingi globalizuotame pasaulyje ir darniai įgyvendintume platesnius visuomenės tikslus, kai vyksta demografiniai pokyčiai, kinta klimatas, nepakanka išteklių ir kyla nauji pavojai saugumui. |
| s-14
| Įgyvendindama inovacijas Europos pramonė galėtų įsitvirtinti globaliosios vertės grandinės viršutiniame segmente, Europa galėtų tapti mažai energijos ir išteklių reikalaujančių produktų ir technologijų pasaulio rinkos lyderė, o mums būtų suteiktos priemonės, būtinos imtis veiksmų pasauliniu mastu. |
| s-15
| Be to, tyrimų ir plėtros pastangos realios naudos gali duoti tik aplinkoje, kurioje remiamos inovacijos. |
| s-16
| Dėl šios priežasties atnaujintoje Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo partnerystėje pagrindinis dėmesys skiriamas inovacijoms ir verslumui, o Bendrija ir valstybės narės raginamos imtis ryžtingų ir labiau suderintų veiksmų. |
| s-17
| Atsižvelgiant į tai, buvo pradėta įgyvendinti plataus užmojo Europos inovacijų politika ir susitarta dėl Europos iniciatyvos „Small Business Act “(SBA). |
| s-18
| Įgyvendinę šį partnerystės principą šiandien galime pranešti apie padarytą pažangą. |
| s-19
| Pagerėjo beveik visų valstybių narių inovacijų diegimo rodikliai. |
| s-20
| ES inovacijų diegimo atotrūkis nuo jos pagrindinių konkurentų, JAV ir Japonijos, sumažėjo. |
| s-21
| Tačiau atsirandant naujiems konkurentams ir didėjant sunkumams, ES turi ne tik išlaikyti pastarąją teigiamą tendenciją, bet ir toliau ją gerinti. |
| s-22
| Dėl ekonomikos krizės kyla pavojus, kad sumažės esamų išteklių, tačiau iš ankstesnių nuosmukių, kaip antai Suomijoje, žinome, kad galima investicijas skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir kad tai gali būti ypač svarbu siekiant tvarios ekonomikos atkūrimo. |
| s-23
| Šio komunikato tikslas – nustatyti likusias spragas ir pasiūlyti politikos gaires, kaip jas pašalinti. |
| s-24
| 2. PASIEKTA PAŽANGA |
| s-25
| 2.1. Pagrindinių sąlygų gerinimas |
| s-26
| Nuo 2005 m., vadovaudamasi Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo partneryste, ES stengėsi gerinti pagrindines sąlygas inovacijoms. |
| s-27
| Valstybės narės ir jų regionai buvo skatinami gerinti inovacijų politiką ir įgyvendinti nacionalines bei regionų inovacijų strategijas, taip pat tobulinti vertinimą, o vykdant šią veiklą jiems buvo teikiama pagalba (pirmiausia taikant sanglaudos politiką). |
| s-28
| Bendrijos lygmeniu tapo lengviau patekti į bendrąją rinką, užtikrinama ekonomiškai patraukli pasiūla, skatinama konkurencijos politika, pagerintos sąlygos verslumui ir naujiems projektams plėtoti. |
| s-29
| Komisija ragino kurti integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką darbo rinkoms modernizuoti ir reikalavo, kad valstybės narės skirtų išskirtinį dėmesį švietimui ir įgūdžių ugdymui. |
| s-30
| Priėmusios SBA, ES ir valstybės narės įsipareigojo ES paversti verslininkų ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kūrimo kalve. |
| s-31
| Be to, sudarytos partnerystės su pagrindiniais pramonės sektoriais: apibrėžtos ir sutartos ilgalaikės pagrindinės sąlygos konkurencingai pramoninei Europos bazei. |
| s-32
| Pašalinus kliūtis tinkamam prekių vidaus rinkos veikimui ir valstybėms narėms įgyvendinus Paslaugų direktyvą, bus sumažintos įvairios administracinės ir teisinės kliūtys verslui. |
| s-33
| Todėl pažangios MVĮ galės lengviau patekti į rinkas, o viešojo administravimo institucijos bus modernizuotos. |
| s-34
| Visoje ES taip pat pripažįstama, kad būtina inovacijų sąlyga – švietimo, įgūdžių ugdymo ir mokymo sričių kompetencija. |
| s-35
| Mokymasis visą gyvenimą tapo politikos prioritetu, o valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų reformomis siekiama didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms ir skatinti verslumo kultūrą. |
| s-36
| Pagal Naujų įgūdžių naujoms darbo vietoms strategiją įgyvendinti veiksmai padės užtikrinti, kad įgūdžiai geriau atitiktų darbo rinkos poreikius, geriau įvertinti bei numatyti, kokių įgūdžių asmenims ir bendrovėms reikia, ir skatinti Europos darbuotojų įgūdžių gerinimą apskritai. |
| s-37
| Atnaujintoje Strateginėje švietimo ir mokymo programoje (ET 2020) nustatyta išsami politikos darbotvarkė, kuria remiamos valstybių narių švietimo ir mokymo reformos. |
| s-38
| Įgyvendinant ES e. įgūdžių strategiją ugdomi Europos darbo jėgos skaitmeniniai įgūdžiai. |
| s-39
| Modernizavus ES valstybės pagalbos taisykles, valstybėms narėms suteikta veiksminga viešosios politikos priemonė, kuria remiami tyrimai ir plėtra bei inovacijos. |
| s-40
| Dabar valstybės narės gali skirti kelių skirtingų rūšių valstybės pagalbą inovacijoms (dėl kurios patiriama nedidelė administracinė našta), neprivalėdamos apie priemones pranešti Komisijai. |
| s-41
| 2006 m. modernizavus valstybės pagalbos taisykles, valstybėse narėse buvo sukurtos naujos pagalbos priemonės, įskaitant 30 priemonių, skirtų neseniai įsteigtoms pažangioms bendrovėms. |
| s-42
| 2008 m. peržiūrėtose Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse numatyta didesnio pagalbos intensyvumo ekologiškoms naujovėms galimybė. |
| s-43
| Pastaraisiais metais valstybėse narėse vyravo tendencija tyrimų ir plėtros subsidijas ir dotacijas papildyti mokestinėmis paskatomis, kurios turėjo teigiamo poveikio privačioms investicijoms į tyrimus ir plėtrą. |
| s-44
| Komisija paskatino gerosios patirties sklaidą subūrusi nacionalinių ekspertų tinklus. |
| s-45
| Galiausiai netechnologiniai inovacijų proceso aspektai, kaip antai projektavimas ir rinkodara, tampa vis svarbesniais siekiant rinkai pateikti naujoviškesnius produktus ir paslaugas. |
| s-46
| Dėl to Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklai ir dizainas) per praėjusius penkerius metus Europos prekės ženklo registracijos paraiškos pateikimo mokestį mažino du kartus. |
| s-47
| Nustačius naują mokesčio dydį (40 % mažesnį už ankstesnįjį) mokestis už prekės ženklo apsaugą visoje ES sumažintas iki mažiausio kada nors buvusio dydžio. |
| s-48
| Vidutinė registracijos procedūros trukmė taip pat sutrumpėjo 50 %. |
| s-49
| 2.2. Pagalba skatinant didesnį ir greitesnį naujoviškų produktų ir paslaugų įsisavinimą rinkoje |
| s-50
| ES pripažino reguliavimą ir standartizaciją veiksmingomis priemonėmis naujoviškų produktų ir paslaugų rinkoms skatinti, ir šias priemones naudojo. |
| s-51
| Naujomis automobilių išmetamųjų dujų taisyklėmis siekiama paskatinti plataus masto Europos automobilių pramonės inovacijas ir Europoje sukurti ekologiškesnius ir įperkamus automobilius – šios inovacijos turėtų padėti šiam pramonės sektoriui išlikti konkurencingam pasauliniu mastu. |
| s-52
| Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos direktyva bus skatinamos atsinaujinančios energijos gamybos inovacijos ir ekologiškesnių elektrinių statyba, įskaitant naujas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas. |
| s-53
| Strateginiu energetikos technologijų planu padedama greičiau vystyti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, kurios yra būtinos, norint iki 2020 m. pasiekti „20-20-20 “tikslus. |
| s-54
| REACH direktyvoje ir kosmetiką reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytos didelės alternatyvių medžiagų srities inovacijų paskatos. |
| s-55
| Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plane nustatyta suderinta, integruota teisinė sistema, kuria skatinamos inovacijos, siekiant gerinti produktų energijos vartojimo efektyvumą ir ekologiškumą. |
| s-56
| Jei įmonės pačios nenusistato didelių tikslų, peržiūrėtoje Ekologinio projektavimo direktyvoje nustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį skatinama rinkai teikti ekologiškesnius produktus tiek energijos vartojimo, tiek išteklių efektyvumo požiūriu. |
| s-57
| Tam naudojamos atitinkamos paskatos, viešieji pirkimai ir produktų ženklinimas, siekiant užtikrinti, kad ši politika būtų pagrįsta paklausa. |
| s-58
| Plėtojant Europos standartizacijos politiką pradėta remti inovacijas, prisiimant didesnius įsipareigojimus atviros rinkos nulemtam standartų nustatymo procesui, įskaitant bendradarbiavimu ir sutarimu paremtą patvirtinimo procesą, rengiant vidaus ir tarptautinius standartus, taip pat savanoriškam standartų naudojimui, naujų žinių įtraukimui į standartus ir geresnių sąlygų dalyvauti standartų nustatymo procesuose sudarymui, visų pirma MVĮ. |
| s-59
| Pavyzdžiui, MVĮ šiuo metu sudaro 27 % Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) narių ir moka mažesnį nario mokestį. |
| s-60
| Be to, paklausa gali būti inovacijų varomoji jėga ir skatinti inovacijų kūrėjus tenkinti naujus ir pažangius poreikius. |
| s-61
| Dėl to galiojančios ES viešųjų pirkimų taisyklės inovacijoms remti suteikia daug galimybių ir būtų galima išnagrinėti jų platesnio naudojimo galimybes. |
| s-62
| 2008 m. pradėta Pirmaujančios rinkos iniciatyva nustatytos naujoviškų produktų ir paslaugų rinkos, kuriose naujovės būtinos ir įmanomos, ir kuriose kryptingiau naudojant minėtas priemones, galinčias padėti sparčiai teikti rinkai naujus produktus, būtų sukurta akivaizdi nauda (bioproduktai, e. sveikata, tausi statyba, apsauginiai tekstilės gaminiai, perdirbimas ir atsinaujinančioji energija). |
| s-63
| 2.3. Sąveikos užtikrinimas |
| s-64
| Nuo 2000 m. plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę pradėtos kelios iniciatyvos, kuriomis skatinama nuoseklesnė Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema. |
| s-65
| Naujausiomis politikos iniciatyvomis siekta sukurti žinių vidaus rinką, remiant tyrėjų judumą ir geresnių sąlygų žinioms ir technologijoms gauti bei jas skleisti, perduoti ir naudoti kūrimą (vadinamoji penktoji laisvė). |
| s-66
| Komisija, siekdama gerinti pakankamai prastą mokslinių tyrimų rezultatų naudojimą Europoje, parengė neprivalomas gaires mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimui ir žinių perdavimui tarp valstybinių mokslinių tyrimų institutų ir pramonės įmonių gerinti. |
| s-67
| Labiau koordinuojant ES ir valstybių narių lygmenis galima veiksmingiau sutelkti išteklius naujoms mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir bendroms strateginėms mokslinių tyrimų programoms, kurios skirtos svarbiausioms visuomenės problemoms spręsti, ir intelektinės nuosavybės teisėms geriau apsaugoti, taip pat taikant naują strateginę Europos sistemą tarptautiniam mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimui. |
| s-68
| Sustiprintas mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių bendradarbiavimas. |
| s-69
| Pastaraisiais metais įvairiose srityse naudojant įvairias priemones ir įvairų teisinį pagrindą sukurta naujų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių. |
| s-70
| Pradėtos įgyvendinti penkios bendros technologijų iniciatyvos, kurių kiekviena įsteigta kaip nepriklausomas teisės subjektas, kuriam skiriami dideli biudžeto asignavimai pagal Septintąją bendrąją programą. |
| s-71
| Be to, pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą pradėtos ekologiškų automobilių, energijos vartojimo efektyvumu pagrįstų pastatų ir pažangių gamyklų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės. |
| s-72
| Įkurtas Europos inovacijos ir technologijos institutas, siekiant skatinti ir kurti pasaulyje pirmaujančias inovacijas, bendram tikslui suburiant aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo atstovus. |
| s-73
| Netrukus bus įsteigtos žinių ir inovacijos bendrijos, kad būtų sprendžiamos svarbiausios visuomenės problemos, pavyzdžiui, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, tausi energetika ir ateities informacinė ir ryšių visuomenė. |
| s-74
| Galiausiai, Komisija padėjo stiprinti įvairių inovacijų srities subjektų bendradarbiavimą ir rėmė inovacijų politikos formuotojų ir viešųjų inovacijų rėmimo institucijų įvairiuose lygmenyse politikos mokymąsi. |
| s-75
| Visų pirma buvo įdiegta ES neprivalomųjų teisės nuostatų sistema, siekiant pagerinti grupių veiklos kokybę ES valstybėse narėse ir skatinti jas bendradarbiauti, kaip priemonę gebėjimams kurti inovacijas gerinti ir pozicijoms pasaulio rinkose stiprinti. |
| s-76
| 2.4. Finansinės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms didinimas |
| s-77
| Siekiant daugiau paramos skirti inovacijoms, sustiprinta Europos mokslinių tyrimų politika ir programos. |
| s-78
| Mokslinių tyrimų septintąja bendrąja programa, kurios biudžetas gerokai padidintas – 2007 – 2013 m. skirta 54 mlrd. EUR, remiami komerciniu požiūriu svarbūs moksliniai tyrimai, visų pirma bendros technologijų iniciatyvos ir dalyvavimas valstybių narių inicijuotose bendrose mokslinių tyrimų iniciatyvose. |
| s-79
| Inovacijoms taip pat labai svarbi žinių perdavimo veikla ir parama judumui, tarptautiniam bendradarbiavimui ir infrastruktūroms. |
| s-80
| Be to, Komisija sudaro geresnes sąlygas privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų koordinavimui naudodama Europos technologijų platformas. |
| s-81
| ES aktyviau vykdomi informacinių ir ryšių technologijų (IRT), sveikatos, saugumo, kosmoso ar jūrų mokslo sričių moksliniai tyrimai. |
| s-82
| Nors MVĮ dalyvavimo mokslinių tyrimų programose sąlygos vis dar gerinamos, bendrojoje programoje nustatytos konkrečios priemonės, skirtos tiek moksliniams tyrimams imlioms MVĮ, tiek ribotus mokslinių tyrimų pajėgumus turinčioms MVĮ. |
| s-83
| Su EIB parengta nauja rizikos pasidalijimo finansinė priemonė, skirta teikti paskolas privatiems ir viešiems subjektams, vykdantiems didelės rizikos mokslinių tyrimų ir plėtros projektus. |
| s-84
| Sanglaudos politika – stabilus ir strategiškai orientuotas inovacijų finansavimo šaltinis, kuris padidėjo net iki 25 % viso 2007 – 2013 m. biudžeto, palyginti su 11 % 2000 – 2006 m. |
| s-85
| Moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti skirta apie 86 mlrd. EUR įgyvendinant daugiau kaip 380 iš 455 struktūrinių fondų regionų vystymo veiksmų programų. |
| s-86
| Pagal ES kaimo plėtros politiką apie 337 mln. EUR skiriama naujų produktų, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose kūrimui remti, be to, papildomų lėšų skiriama pagal programą LEADER. |
| s-87
| Investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir kiti inovacijų projektai kaimo vietovėse bus ir toliau skatinami atlikus Bendrosios žemės ūkio politikos vykdymo vertinimą ir kaip ES ekonomikos atkūrimo priemonių paketo dalis. |
| s-88
| Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa – konkrečiai MVĮ ir inovacijoms skirta ES programa, vykdoma ne pagal mokslinių tyrimų bendrąją programą, kurios vidutinis metinis biudžetas 2007 – 2013 m. sudaro 225 mln. EUR. |
| s-89
| Numatyta konkreti suma, kuria bus skatinama diegti aplinkosaugos technologijas, visų pirma, bendrai investuojant į rizikos kapitalo fondus, kurie į ekologiškas inovacijas investuojančioms bendrovėms teikia nuosavą kapitalą. |
| s-90
| Šiomis rizikos kapitalo priemonėmis MVĮ padedama gauti lėšų inovacijoms finansuoti. |
| s-91
| Be to, Komisija padėjo valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms užtikrinti sąveiką. |
| s-92
| 3. DARYTINOS IŠVADOS IR ATEITIES UŽDAVINIAI |
| s-93
| Iš Inovacijų diegimo rezultatų suvestinės aiškiai matyti, kad jau šiandien kai kurios Europos žemyno šalys ir regionai yra vieni naujoviškiausių pasaulyje. |
| s-94
| Išnagrinėję, ką šios šalys ir regionai turi bendro, aptinkame būdingą bruožą. |
| s-95
| Paprastai jų lėšos švietimui, mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą viršija vidurkį, tyrimams ir plėtrai skiriamos išlaidos, išreiškus BVP dalimi, yra didžiausios, ir jos taiko priemones naujų technologijų ir produktų įsisavinimui viešajame ir privačiajame sektoriuose remti. |
| s-96
| Patirtis taip pat rodo, kad šios šalys yra geriau pasirengusios pasinaudoti gerosios patirties mainais ir mokytis iš kitų. |
| s-97
| Tas pat pasakytina ir apie bendroves: svarbi nebūtinai absoliuti tyrimams ir plėtrai skiriamų išlaidų suma; konkurencingumo požiūriu svarbus inovacijoms palankus bendrovės klimatas. |
| s-98
| Šiandienos uždavinys – pakartoti šiuos sėkmės pavyzdžius visoje ES. |
| s-99
| Iš tiesų nepaisant tiek ES, tiek valstybių narių pastangų, inovacijos ir verslumas visoje Europoje dar nepakankamai pripažinti kaip vertybės, o retkarčiais pasitaikančios šios srities nesėkmės ir toliau smerkiamos. |
| s-100
| Naujos technologijos dažnai sutinkamos skeptiškai, o viešuosiuose debatuose dažnai nepakankamai atsižvelgiama į mokslo žinias ir įrodymus, ir dažnai pagrindinis dėmesys toliau sutelkiamas į trūkumus ir galimus pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai. |
| s-101
| Europiečiai vis dažniau reaguoja į poreikį spręsti naujus pasaulinius uždavinius, pavyzdžiui, saugumo, klimato kaitos ar didesnio socialinio teisingumo pasauliniu mastu poreikio. |