Sentence view
Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS
Language | Lithuanian |
---|
Project | ALKSNIS |
---|
Corpus Part | train |
---|
Annotation | Utka, Andrius; Rimkutė, Erika; Bielinskienė, Agnė; Kovalevskaitė, Jolanta; Boizou, Loïc; Aleksandravičiūtė, Gabrielė; Brokaitė, Kristina; Zeman, Daniel; Perkova, Natalia; Griciūtė, Bernadeta |
---|
Lietuvos bažnytinių kapelų vadovų ir narių kūrybinė veikla (XVIII a. pabaiga – XIX a. I pusė)
s-1
mok_santr1_77_sak-s1
mok_santr1_77_sak#1
Lietuvos bažnytinių kapelų vadovų ir narių kūrybinė veikla (XVIII a. pabaiga – XIX a. I pusė)
Laima Budzinauskienė
s-2
mok_santr1_77_sak-s2
mok_santr1_77_sak#2
Laima Budzinauskienė
Straipsnyje aptariama iki šiol netyrinėta XVIII a. pabaigos – XIX a. I pusės Lietuvos bažnytinių kapelų repertuaro dalis – kapelų vadovų bei narių kūryba.
s-3
mok_santr1_77_sak-s3
mok_santr1_77_sak#3
Straipsnyje aptariama iki šiol netyrinėta XVIII a. pabaigos – XIX a. I pusės Lietuvos bažnytinių kapelų repertuaro dalis – kapelų vadovų bei narių kūryba.
Darbe remiamasi archyviniais šaltiniais ir išlikusių muzikinių rankraščių fragmentais.
s-4
mok_santr1_77_sak-s4
mok_santr1_77_sak#4
Darbe remiamasi archyviniais šaltiniais ir išlikusių muzikinių rankraščių fragmentais.
Publikacijos tikslas – atskleisti bei įvertinti kapelų vadovų ir narių kompozicijas bei jų svarbą bendrame kapelų repertuaro kontekste.
s-5
mok_santr1_77_sak-s5
mok_santr1_77_sak#5
Publikacijos tikslas – atskleisti bei įvertinti kapelų vadovų ir narių kompozicijas bei jų svarbą bendrame kapelų repertuaro kontekste.
Čia apžvelgiama ir minimu laikotarpiu aktuali kapelmeisterių veikla, tiesiogiai susijusi su bažnyčiose muzikavusių vokalinių - instrumentinių kolektyvų repertuaro turtinimu: įvairių kompozitorių kūrinių pritaikymas kapelų atlikimui.
s-6
mok_santr1_77_sak-s6
mok_santr1_77_sak#6
Čia apžvelgiama ir minimu laikotarpiu aktuali kapelmeisterių veikla, tiesiogiai susijusi su bažnyčiose muzikavusių vokalinių - instrumentinių kolektyvų repertuaro turtinimu: įvairių kompozitorių kūrinių pritaikymas kapelų atlikimui.
Mindaugo Urbaičio muzika kino filmams (1976 – 2002)
s-7
mok_santr1_77_sak-s7
mok_santr1_77_sak#7
Mindaugo Urbaičio muzika kino filmams (1976 – 2002)
Saulius Gerulis
s-8
mok_santr1_77_sak-s8
mok_santr1_77_sak#8
Saulius Gerulis
Straipsnyje aptariama Mindaugo Urbaičio muzika filmams, taip pat jos sąsajos su kompozitoriaus kitų žanrų muzika.
s-9
mok_santr1_77_sak-s9
mok_santr1_77_sak#9
Straipsnyje aptariama Mindaugo Urbaičio muzika filmams, taip pat jos sąsajos su kompozitoriaus kitų žanrų muzika.
Svarstomas ir M. Urbaičio filmų muzikos pobūdis bendrame lietuvių šio žanro muzikos kontekste.
s-10
mok_santr1_77_sak-s10
mok_santr1_77_sak#10
Svarstomas ir M. Urbaičio filmų muzikos pobūdis bendrame lietuvių šio žanro muzikos kontekste.
Objektas gvildenamas taikant istorinį aprašomąjį metodą.
s-11
mok_santr1_77_sak-s11
mok_santr1_77_sak#11
Objektas gvildenamas taikant istorinį aprašomąjį metodą.
Klasikiniai eksperimentai vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje
s-12
mok_santr1_77_sak-s12
mok_santr1_77_sak#12
Klasikiniai eksperimentai vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje
ERIKA GRIGORAVIČIENĖ
s-13
mok_santr1_77_sak-s13
mok_santr1_77_sak#13
ERIKA GRIGORAVIČIENĖ
Straipsnyje vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyba nagrinėjama ne kaip apibrėžto istorinio laikotarpio, jo socialinių, politinių, ideologinių veiksnių produktas, bet interpretuojama platesniuose naujųjų amžių Vakarų tapybos – tam tikros ilgalaikės vizualiosios kultūros – ir šiuolaikės dailėtyros kontekstuose.
s-14
mok_santr1_77_sak-s14
mok_santr1_77_sak#14
Straipsnyje vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyba nagrinėjama ne kaip apibrėžto istorinio laikotarpio, jo socialinių, politinių, ideologinių veiksnių produktas, bet interpretuojama platesniuose naujųjų amžių Vakarų tapybos – tam tikros ilgalaikės vizualiosios kultūros – ir šiuolaikės dailėtyros kontekstuose.
Tokia interpretacija, kurios moksline verte kartais abejojama, prasminga dėl to, kad Lietuvos tapytojams XX a. 7 – 8-ajame dešimtmetyje parūpo klasikinei moderniajai Vakarų tapybai būdingi vaizdo savistabos ir savigriovos klausimai.
s-15
mok_santr1_77_sak-s15
mok_santr1_77_sak#15
Tokia interpretacija, kurios moksline verte kartais abejojama, prasminga dėl to, kad Lietuvos tapytojams XX a. 7 – 8-ajame dešimtmetyje parūpo klasikinei moderniajai Vakarų tapybai būdingi vaizdo savistabos ir savigriovos klausimai.
Medijų menas kaip mokslinė - eksperimentinė erdvė.
s-16
mok_santr1_77_sak-s16
mok_santr1_77_sak#16
Medijų menas kaip mokslinė - eksperimentinė erdvė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejai XX a. pabaigoje - XXI a.
s-17
mok_santr1_77_sak-s17
mok_santr1_77_sak#17
Lietuvos, Latvijos ir Estijos atvejai XX a. pabaigoje - XXI a.
RENATA ŠUKAITYTĖ
s-18
mok_santr1_77_sak-s18
mok_santr1_77_sak#18
RENATA ŠUKAITYTĖ
Šiame straipsnyje išskiriamos ir analizuojamos dvi trijų Baltijos šalių eksperimentinio medijų meno kryptys, labiausiai plėtotos jaunosios kartos menininkų XX a. pabaigoje - XXI amžiuje.
s-19
mok_santr1_77_sak-s19
mok_santr1_77_sak#19
Šiame straipsnyje išskiriamos ir analizuojamos dvi trijų Baltijos šalių eksperimentinio medijų meno kryptys, labiausiai plėtotos jaunosios kartos menininkų XX a. pabaigoje - XXI amžiuje.
Pirmajai būdingi formalūs meninės kalbos eksperimentai, naujų elektroninio garso ir vaizdo sintezės būdų paieška, interaktyvių vaizdo ir teksto brikoliažinių struktūrų kūrimas, netikėtų spalvinių ir garsinių efektų „išgavimas “ir pan.
s-20
mok_santr1_77_sak-s20
mok_santr1_77_sak#20
Pirmajai būdingi formalūs meninės kalbos eksperimentai, naujų elektroninio garso ir vaizdo sintezės būdų paieška, interaktyvių vaizdo ir teksto brikoliažinių struktūrų kūrimas, netikėtų spalvinių ir garsinių efektų „išgavimas “ir pan.
Ryškiausi šios krypties atstovai Raoulis Kurvitzas, Raulis Kelleris, Vaclovas Nevčesauskas, Mindaugas Gapševičius, Martinas Ratnikas, Pēteris Ķimelis.
s-21
mok_santr1_77_sak-s21
mok_santr1_77_sak#21
Ryškiausi šios krypties atstovai Raoulis Kurvitzas, Raulis Kelleris, Vaclovas Nevčesauskas, Mindaugas Gapševičius, Martinas Ratnikas, Pēteris Ķimelis.
Antrosios krypties menininkai - archeologai analitikai - naujomis technologijomis siekia perduoti kultūrines ir visuomenines reikšmes bei prasmes visuomenei.
s-22
mok_santr1_77_sak-s22
mok_santr1_77_sak#22
Antrosios krypties menininkai - archeologai analitikai - naujomis technologijomis siekia perduoti kultūrines ir visuomenines reikšmes bei prasmes visuomenei.
Jie tiria technologijų raidą, jų savybes, visuomenės poveikį, medijų, meno ir mokslo tarpusavio sąveikas ir kitus svarbius medijų kultūros aspektus.
s-23
mok_santr1_77_sak-s23
mok_santr1_77_sak#23
Jie tiria technologijų raidą, jų savybes, visuomenės poveikį, medijų, meno ir mokslo tarpusavio sąveikas ir kitus svarbius medijų kultūros aspektus.
Tai itin būdinga M. Gapševičiaus, Bartošo Polonskio, Nomedos Urbonienės ir Gedimino Urbono bei Jānio Garančo darbams.
s-24
mok_santr1_77_sak-s24
mok_santr1_77_sak#24
Tai itin būdinga M. Gapševičiaus, Bartošo Polonskio, Nomedos Urbonienės ir Gedimino Urbono bei Jānio Garančo darbams.
Techninių - technologinių inovacijų kūrimo proceso struktūrizavimas
s-25
mok_santr1_77_sak-s25
mok_santr1_77_sak#25
Techninių - technologinių inovacijų kūrimo proceso struktūrizavimas
Paulius ALEKSANDRAVIČIUS, Juozapas Audvydas STAŠKEVIČIUS, Eligijus TOLOČKA
s-26
mok_santr1_77_sak-s26
mok_santr1_77_sak#26
Paulius ALEKSANDRAVIČIUS, Juozapas Audvydas STAŠKEVIČIUS, Eligijus TOLOČKA
Straipsnyje yra pateikiama ir analizuojama techninių - technologinių inovacijų kūrimo proceso schema žvelgiant valdymo sprendimų parengimo metodų aspektu.
s-27
mok_santr1_77_sak-s27
mok_santr1_77_sak#27
Straipsnyje yra pateikiama ir analizuojama techninių - technologinių inovacijų kūrimo proceso schema žvelgiant valdymo sprendimų parengimo metodų aspektu.
Sudaryta ir pateikta techninių - technologinių inovacijų kūrimo rizikos vertinimo metodika, kiekybinis modelis investicijų grąžai skaičiuoti.
s-28
mok_santr1_77_sak-s28
mok_santr1_77_sak#28
Sudaryta ir pateikta techninių - technologinių inovacijų kūrimo rizikos vertinimo metodika, kiekybinis modelis investicijų grąžai skaičiuoti.
Nustatyta koreliacinė priklausomybė tarp skiriamų lėšų ir investicijų grąžos laikotarpio.
s-29
mok_santr1_77_sak-s29
mok_santr1_77_sak#29
Nustatyta koreliacinė priklausomybė tarp skiriamų lėšų ir investicijų grąžos laikotarpio.
Nuosavybės ir valdymo atskyrimo problematika akcinėse bendrovėse
s-30
mok_santr1_77_sak-s30
mok_santr1_77_sak#30
Nuosavybės ir valdymo atskyrimo problematika akcinėse bendrovėse
Paulius Čerka
s-31
mok_santr1_77_sak-s31
mok_santr1_77_sak#31
Paulius Čerka
Straipsnyje nagrinėjamas turto ir valdymo atskyrimas ir jį aiškinantys įvairūs ekonominiai valdymo požiūriai.
s-32
mok_santr1_77_sak-s32
mok_santr1_77_sak#32
Straipsnyje nagrinėjamas turto ir valdymo atskyrimas ir jį aiškinantys įvairūs ekonominiai valdymo požiūriai.
Grindžiamas teiginys, jog svarbi yra ne tik galiojanti teisės aktų bazė, bet ir ekonominiai teisiniai valdymo požiūriai bei vertinimai, kurie aiškina bendrovės akcininkų ir vadovų santykius.
s-33
mok_santr1_77_sak-s33
mok_santr1_77_sak#33
Grindžiamas teiginys, jog svarbi yra ne tik galiojanti teisės aktų bazė, bet ir ekonominiai teisiniai valdymo požiūriai bei vertinimai, kurie aiškina bendrovės akcininkų ir vadovų santykius.
Ekonominis valdymo požiūris yra prielaida ne tik efektyviam atsirandančių įtampų tarp bendrovės vadovų ir bendrovės dalyvių sprendimui, bet ir bendrovės, kaip verslo organizavimo formos, tolimesniam vystymuisi.
s-34
mok_santr1_77_sak-s34
mok_santr1_77_sak#34
Ekonominis valdymo požiūris yra prielaida ne tik efektyviam atsirandančių įtampų tarp bendrovės vadovų ir bendrovės dalyvių sprendimui, bet ir bendrovės, kaip verslo organizavimo formos, tolimesniam vystymuisi.
Pinigų srautų kontrolės sistema
s-35
mok_santr1_77_sak-s35
mok_santr1_77_sak#35
Pinigų srautų kontrolės sistema
Jonas MACKEVIČIUS, Kastytis SENKUS
s-36
mok_santr1_77_sak-s36
mok_santr1_77_sak#36
Jonas MACKEVIČIUS, Kastytis SENKUS
Straipsnyje nagrinėjama autorių pasiūlyta pinigų srautų kontrolės sistema, pagrindžiamas jos būtinumas dinamiško ir konkurencingo verslo sąlygomis.
s-37
mok_santr1_77_sak-s37
mok_santr1_77_sak#37
Straipsnyje nagrinėjama autorių pasiūlyta pinigų srautų kontrolės sistema, pagrindžiamas jos būtinumas dinamiško ir konkurencingo verslo sąlygomis.
Tiriami pagrindiniai pinigų srautų kontrolės sistemos elementai: ūkinių operacijų kontrolė, pinigų srautų kontrolės procedūros, pinigų srautų ataskaitų sudarymo kontrolė ir pinigų pasisavinimo būdai.
s-38
mok_santr1_77_sak-s38
mok_santr1_77_sak#38
Tiriami pagrindiniai pinigų srautų kontrolės sistemos elementai: ūkinių operacijų kontrolė, pinigų srautų kontrolės procedūros, pinigų srautų ataskaitų sudarymo kontrolė ir pinigų pasisavinimo būdai.
Viešųjų ryšių organizacinių modelių raida Lietuvos savivaldybėse
s-39
mok_santr1_77_sak-s39
mok_santr1_77_sak#39
Viešųjų ryšių organizacinių modelių raida Lietuvos savivaldybėse
Liudas MAŽYLIS
s-40
mok_santr1_77_sak-s40
mok_santr1_77_sak#40
Liudas MAŽYLIS
Ištirta Lietuvos savivaldybių viešųjų ryšių organizacinių modelių kaita.
s-41
mok_santr1_77_sak-s41
mok_santr1_77_sak#41
Ištirta Lietuvos savivaldybių viešųjų ryšių organizacinių modelių kaita.
Vietinės žiniasklaidos rinkos pokyčiai, informacijos kanalų modernėjimas, kintantis viešųjų ryšių suvokimas lėmė institucijų inovacijas.
s-42
mok_santr1_77_sak-s42
mok_santr1_77_sak#42
Vietinės žiniasklaidos rinkos pokyčiai, informacijos kanalų modernėjimas, kintantis viešųjų ryšių suvokimas lėmė institucijų inovacijas.
Tačiau aktyvūs viešieji ryšiai tėra būdingi nedaugeliui savivaldybių.
s-43
mok_santr1_77_sak-s43
mok_santr1_77_sak#43
Tačiau aktyvūs viešieji ryšiai tėra būdingi nedaugeliui savivaldybių.
Raktiniai žodžiai: Lietuvos savivaldybės, viešieji ryšiai, organizaciniai modeliai.
s-44
mok_santr1_77_sak-s44
mok_santr1_77_sak#44
Raktiniai žodžiai: Lietuvos savivaldybės, viešieji ryšiai, organizaciniai modeliai.
Geležies amžiaus Rytų Lietuvos gyventojų demografija
s-45
mok_santr1_77_sak-s45
mok_santr1_77_sak#45
Geležies amžiaus Rytų Lietuvos gyventojų demografija
Laurynas KURILA
s-46
mok_santr1_77_sak-s46
mok_santr1_77_sak#46
Laurynas KURILA
Straipsnyje nagrinėjama Rytų Lietuvos pilkapių kultūrą palikusių bendruomenių demografija.
s-47
mok_santr1_77_sak-s47
mok_santr1_77_sak#47
Straipsnyje nagrinėjama Rytų Lietuvos pilkapių kultūrą palikusių bendruomenių demografija.
Tyrimas paremtas 362 griautinių ir degintinių kapų iš 64 laidojimo paminklų osteologinių tyrinėjimų duomenimis.
s-48
mok_santr1_77_sak-s48
mok_santr1_77_sak#48
Tyrimas paremtas 362 griautinių ir degintinių kapų iš 64 laidojimo paminklų osteologinių tyrinėjimų duomenimis.
Iš viso juose identifikuoti 443 asmenų palaikai.
s-49
mok_santr1_77_sak-s49
mok_santr1_77_sak#49
Iš viso juose identifikuoti 443 asmenų palaikai.
Dėl turimų duomenų fragmentiškumo darbe apsiribojama su amžiumi bei lytimi susijusiais klausimais.
s-50
mok_santr1_77_sak-s50
mok_santr1_77_sak#50
Dėl turimų duomenų fragmentiškumo darbe apsiribojama su amžiumi bei lytimi susijusiais klausimais.
Tyrimo rezultatai ir Rytų Lietuvos pilkapius palikusių populiacijų gyvenimo lentelė lyginama su etaloninio Plinkaigalio kapinyno duomenimis.
s-51
mok_santr1_77_sak-s51
mok_santr1_77_sak#51
Tyrimo rezultatai ir Rytų Lietuvos pilkapius palikusių populiacijų gyvenimo lentelė lyginama su etaloninio Plinkaigalio kapinyno duomenimis.
Aptariamas abiejų lyčių ir įvairių amžiaus grupių asmenų mirtingumas bei kiti demografiniai rodikliai.
s-52
mok_santr1_77_sak-s52
mok_santr1_77_sak#52
Aptariamas abiejų lyčių ir įvairių amžiaus grupių asmenų mirtingumas bei kiti demografiniai rodikliai.
Gauti duomenys bendrais bruožais atkartoja Plinkaigalio ir kitų populiacijų demografines tendencijas.
s-53
mok_santr1_77_sak-s53
mok_santr1_77_sak#53
Gauti duomenys bendrais bruožais atkartoja Plinkaigalio ir kitų populiacijų demografines tendencijas.
Istorinis ir fikcinis naratyvas: panašumai ir skirtumai
s-54
mok_santr1_77_sak-s54
mok_santr1_77_sak#54
Istorinis ir fikcinis naratyvas: panašumai ir skirtumai
Vytautas ŽEMGULIS
s-55
mok_santr1_77_sak-s55
mok_santr1_77_sak#55
Vytautas ŽEMGULIS
Šiuolaikiniai postmodernistiniai istorijos filosofai istorinį tekstą linkę laikyti naratyvu, labai artimu literatūriniam, grožiniam naratyvui.
s-56
mok_santr1_77_sak-s56
mok_santr1_77_sak#56
Šiuolaikiniai postmodernistiniai istorijos filosofai istorinį tekstą linkę laikyti naratyvu, labai artimu literatūriniam, grožiniam naratyvui.
Tokia išvada, viena vertus, parodo per pastaruosius dešimtmečius pasiektą pažangą istorinių tekstų tyrimo srityje, leidusią suvokti, jog istorinės praeities reprezentacija pavaldi tokiems pat tekstiniams mechanizmams, kokie galioja ir grožinėje literatūroje.
s-57
mok_santr1_77_sak-s57
mok_santr1_77_sak#57
Tokia išvada, viena vertus, parodo per pastaruosius dešimtmečius pasiektą pažangą istorinių tekstų tyrimo srityje, leidusią suvokti, jog istorinės praeities reprezentacija pavaldi tokiems pat tekstiniams mechanizmams, kokie galioja ir grožinėje literatūroje.
Kita vertus, ji verčia susirūpinti galima istorijos tik kaip literatūros žanro porūšio, negalinčio pretenduoti į jokį moksliškumą, traktuote.
s-58
mok_santr1_77_sak-s58
mok_santr1_77_sak#58
Kita vertus, ji verčia susirūpinti galima istorijos tik kaip literatūros žanro porūšio, negalinčio pretenduoti į jokį moksliškumą, traktuote.
Šiame straipsnyje imamasi ieškoti esminio kriterijaus ar požymio, leidžiančio aiškiai atriboti istoriją nuo literatūros.
s-59
mok_santr1_77_sak-s59
mok_santr1_77_sak#59
Šiame straipsnyje imamasi ieškoti esminio kriterijaus ar požymio, leidžiančio aiškiai atriboti istoriją nuo literatūros.
Autorius mano, kad tokio kriterijaus paieškoms gali pasitarnauti literatūrologinės disciplinos - naratologijos - priemonių pritaikymas istorinių tekstų analizei.
s-60
mok_santr1_77_sak-s60
mok_santr1_77_sak#60
Autorius mano, kad tokio kriterijaus paieškoms gali pasitarnauti literatūrologinės disciplinos - naratologijos - priemonių pritaikymas istorinių tekstų analizei.
Ji neabejotinai patvirtina išvadą, kad istoriniai veikalai yra naratyvai, ir leidžia aiškiau apčiuopti istorinio bei literatūrinio naratyvų tekstinius skirtumus.
s-61
mok_santr1_77_sak-s61
mok_santr1_77_sak#61
Ji neabejotinai patvirtina išvadą, kad istoriniai veikalai yra naratyvai, ir leidžia aiškiau apčiuopti istorinio bei literatūrinio naratyvų tekstinius skirtumus.
Aptariami taip pat kiti du istorinio ir grožinio naratyvų skirtumo kriterijų variantai - tiesos bei pragmatinis.
s-62
mok_santr1_77_sak-s62
mok_santr1_77_sak#62
Aptariami taip pat kiti du istorinio ir grožinio naratyvų skirtumo kriterijų variantai - tiesos bei pragmatinis.
Straipsnis baigiamas išvada, kad tekstinėje plotmėje neįmanoma rasti esminio skirtumo tarp istorinio ir grožinio pasakojimų.
s-63
mok_santr1_77_sak-s63
mok_santr1_77_sak#63
Straipsnis baigiamas išvada, kad tekstinėje plotmėje neįmanoma rasti esminio skirtumo tarp istorinio ir grožinio pasakojimų.
Toks kriterijus slypi tik referencinėje, už teksto esančioje sferoje ir pasireiškia pačiu istorinių įvykių realumu.
s-64
mok_santr1_77_sak-s64
mok_santr1_77_sak#64
Toks kriterijus slypi tik referencinėje, už teksto esančioje sferoje ir pasireiškia pačiu istorinių įvykių realumu.
Moterų tematika Europos parlamento rinkimų kampanijoje
s-65
mok_santr1_77_sak-s65
mok_santr1_77_sak#65
Moterų tematika Europos parlamento rinkimų kampanijoje
Irmina MATONYTĖ, Aurelija NOVELSKAITĖ
s-66
mok_santr1_77_sak-s66
mok_santr1_77_sak#66
Irmina MATONYTĖ, Aurelija NOVELSKAITĖ
Remiantis politinės komunikacijos studijų bei feministinių studijų įžvalgomis, straipsnyje analizuojamos moterų dalyvavimo viešojoje erdvėje tendencijos.
s-67
mok_santr1_77_sak-s67
mok_santr1_77_sak#67
Remiantis politinės komunikacijos studijų bei feministinių studijų įžvalgomis, straipsnyje analizuojamos moterų dalyvavimo viešojoje erdvėje tendencijos.
Studijos tikslas - atskleisti moterų įvaizdžių ir su moterimis susijusios tematikos (moterų kandidačių ir moterų potencialių rinkėjų interesų) bruožus Lietuvos žiniasklaidoje, atspindinčioje 2004 m. Europos parlamento rinkimus.
s-68
mok_santr1_77_sak-s68
mok_santr1_77_sak#68
Studijos tikslas - atskleisti moterų įvaizdžių ir su moterimis susijusios tematikos (moterų kandidačių ir moterų potencialių rinkėjų interesų) bruožus Lietuvos žiniasklaidoje, atspindinčioje 2004 m. Europos parlamento rinkimus.
Fiksuojama, kaip pristatomos moterys, moterys Europos parlamentarės, moterys kandidatės į EP, kaip įterpiami pasakojimai apie lyties temas ir pan.
s-69
mok_santr1_77_sak-s69
mok_santr1_77_sak#69
Fiksuojama, kaip pristatomos moterys, moterys Europos parlamentarės, moterys kandidatės į EP, kaip įterpiami pasakojimai apie lyties temas ir pan.
Empirinis tyrimo pagrindas - „Lietuvos rytas 'ir „Respublika' monitoringas 2004 m. gegužės - birželio mėn.
s-70
mok_santr1_77_sak-s70
mok_santr1_77_sak#70
Empirinis tyrimo pagrindas - „Lietuvos rytas 'ir „Respublika' monitoringas 2004 m. gegužės - birželio mėn.
Pastebėtas kraštutinis EP rinkimų „antraeiliškumas 'Lietuvos politinėje dienotvarkėje.
s-71
mok_santr1_77_sak-s71
mok_santr1_77_sak#71
Pastebėtas kraštutinis EP rinkimų „antraeiliškumas 'Lietuvos politinėje dienotvarkėje.
Publikacijos, kuriose minimos moterys kandidatės į EP, buvo retos, o moterys kandidatės ir moterų tematika neatskleidė aiškių su moterų atstovavimu susietų politinių gairių ir nekeitė moterų politikių atrankos „pagal nutylėjimą 'pobūdžio.
s-72
mok_santr1_77_sak-s72
mok_santr1_77_sak#72
Publikacijos, kuriose minimos moterys kandidatės į EP, buvo retos, o moterys kandidatės ir moterų tematika neatskleidė aiškių su moterų atstovavimu susietų politinių gairių ir nekeitė moterų politikių atrankos „pagal nutylėjimą 'pobūdžio.
Moterų dalyvavimo viešosios erdvės diskusijose galimybės išlieka ribotesnės negu dominuojančios vyrų grupės.
s-73
mok_santr1_77_sak-s73
mok_santr1_77_sak#73
Moterų dalyvavimo viešosios erdvės diskusijose galimybės išlieka ribotesnės negu dominuojančios vyrų grupės.
Simbolinis vyrų dominavimas pasireiškia per moterų tematikos viešąjį atmetimą, slėpimą ar pavertimą neregima / nematoma ar pristatymą tik nominaliai, stereotipiškai.
s-74
mok_santr1_77_sak-s74
mok_santr1_77_sak#74
Simbolinis vyrų dominavimas pasireiškia per moterų tematikos viešąjį atmetimą, slėpimą ar pavertimą neregima / nematoma ar pristatymą tik nominaliai, stereotipiškai.
Daugelis lyčių tematikos atspindėjimo dienraščiuose bruožų priskirtini pokomunistinei specifikai: tarp socialinių įvaizdžių dominuoja neigiama sovietinė moterų atstovavimo per dirbtines kvotas patirtis ir dėmesys telkiamas į asmenybes, o ne ideologinius ar pragmatinius motyvus politikoje.
s-75
mok_santr1_77_sak-s75
mok_santr1_77_sak#75
Daugelis lyčių tematikos atspindėjimo dienraščiuose bruožų priskirtini pokomunistinei specifikai: tarp socialinių įvaizdžių dominuoja neigiama sovietinė moterų atstovavimo per dirbtines kvotas patirtis ir dėmesys telkiamas į asmenybes, o ne ideologinius ar pragmatinius motyvus politikoje.
Interpretuojant rinkimų į EP rezultatus išrinktų asmenų požiūriu, galima vaizdingai kalbėti apie Europos parlamentaro mandatą kaip atsitikinai laimėtą aukso puodą.
s-76
mok_santr1_77_sak-s76
mok_santr1_77_sak#76
Interpretuojant rinkimų į EP rezultatus išrinktų asmenų požiūriu, galima vaizdingai kalbėti apie Europos parlamentaro mandatą kaip atsitikinai laimėtą aukso puodą.
Simptomiškai tokiu laimės kūdikiu įvardijama moteris.
s-77
mok_santr1_77_sak-s77
mok_santr1_77_sak#77
Simptomiškai tokiu laimės kūdikiu įvardijama moteris.
Edit as list • Text view • Dependency trees