Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS

s-1

Navakas-1-s1

Navakas-1#1

AŠ TURĖJAU TAVE TAU NEŽINANT.

s-2

Navakas-1-s2

Navakas-1#2

Nežinau, ką dabar veiki.

s-3

Navakas-1-s3

Navakas-1#3

Tačiau Tu nežinai, ką aš.

s-4

Navakas-1-s4

Navakas-1#4

O aš nieko, sėdžiu prie lango ir bandau išpūsti dramblio formos tabako debesį.

s-5

Navakas-1-s5

Navakas-1#5

Tu gal karpaisi nagus, gal net kojų?

s-6

Navakas-1-s6

Navakas-1#6

Tai kam mums visa tai žinoti, matyti, fiksuoti.

s-7

Navakas-1-s7

Navakas-1#7

Žinojimas užknisa.

s-8

Navakas-1-s8

Navakas-1#8

Mes pernelyg banalūs, kad žinotume.

s-9

Navakas-1-s9

Navakas-1#9

Nesvarbu, ką veiki, svarbu, kad.

s-10

Navakas-1-s10

Navakas-1#10

Lietus, kuris, kaip žinome, plonom stiklinėm kojom po visą sodą bėginėja, šiąnakt mus savaip jungia, Tu juk irgi jį stebi.

s-11

Navakas-1-s11

Navakas-1#11

Tačiau tai irgi nesvarbu, kartais tarp mūsų nėra jokio objekto, matomo abiem, tuomet realybė ir pasitraukia.

s-12

Navakas-1-s12

Navakas-1#12

Tuomet atsiveria vaizduotė, iš esmės - literatūra.

s-13

Navakas-1-s13

Navakas-1#13

Tik mėgėjai mano, jog baltas puslapis jai būtinas.

s-14

Navakas-1-s14

Navakas-1#14

Tu būtina, puslapis - ne.

s-15

Navakas-1-s15

Navakas-1#15

Juk aš būnu su Tavim, galbūt su ta, kurios pati dar nepažįsti.

s-16

Navakas-1-s16

Navakas-1#16

Perfrazuojant klasiką: Tavo ribos yra mano vaizduotės ribos.

s-17

Navakas-1-s17

Navakas-1#17

Kuriuosi Tave, bandau atspėti, nulaužti Tavo kodus ir pakeisti savais.

s-18

Navakas-1-s18

Navakas-1#18

Po kelių parų Tavo spynose suksis mano raktai.

s-19

Navakas-1-s19

Navakas-1#19

Po kelių parų Tu ateisi, ir aš nustebsiu dešimčia skirtumų tarp Tavo Tavęs ir mano Tavęs.

s-20

Navakas-1-s20

Navakas-1#20

Vėl būsi spėjusi save suslėpti ir suklastoti.

s-21

Navakas-1-s21

Navakas-1#21

Žvelgsi į mane iš blindažo, nors matysiu jo betoną slystant nuo tavęs lyg šilko marškinius.

s-22

Navakas-1-s22

Navakas-1#22

Kol vėl liksi nuoga, kokią dabar ir matau.

s-23

Navakas-1-s23

Navakas-1#23

Lietus vis lyja, jis irgi banalus, jis gadina man visą literatūrą.

s-24

Navakas-1-s24

Navakas-1#24

Jis kartais trukdo man kurtis Tave, todėl galvoju, kurių lakiųjų materijų kontekstai Tavęs negožtų.

s-25

Navakas-1-s25

Navakas-1#25

Tarkim, garsai.

s-26

Navakas-1-s26

Navakas-1#26

Turbūt įkyriausia pasaulio dalis, nes neišvengiama.

s-27

Navakas-1-s27

Navakas-1#27

Nuolat kažkas čeža, taukši, krebžda, ošia, varsto duris, perjunginėja pavaras.

s-28

Navakas-1-s28

Navakas-1#28

Iš visur man nereikalingų pokalbių šrapneliai, muzikos skiautės, kaimynas metalistas vėl pjauna savo gitarą, ir netgi nuo arbatos kylančius garus aš, regis, pradedu girdėti.

s-29

Navakas-1-s29

Navakas-1#29

Pakankamai šiame gyvenime regėjau, sako mirštantys.

s-30

Navakas-1-s30

Navakas-1#30

O girdėjo?

s-31

Navakas-1-s31

Navakas-1#31

Tikrai daugiau.

s-32

Navakas-1-s32

Navakas-1#32

Be nuostolio galėjo apkursti dar keturiasdešimtmečio krizės metu.

s-33

Navakas-1-s33

Navakas-1#33

O jei sėkmingai sveiki išgyveno, veikiausiai visi turėjo akvariumus: idealaus begarsio pasaulio mikromodelį.

s-34

Navakas-1-s34

Navakas-1#34

Spalvų bei judesio daug, garso - nulis.

s-35

Navakas-1-s35

Navakas-1#35

Dekoratyvusis spa.

s-36

Navakas-1-s36

Navakas-1#36

Tu manyje begarsė.

s-37

Navakas-1-s37

Navakas-1#37

Net jei kalbi, ta kalba visai kitaip suformatuota.

s-38

Navakas-1-s38

Navakas-1#38

Girdžiu ją, bet ne ausimis.

s-39

Navakas-1-s39

Navakas-1#39

Žmogus, prisidėjęs kriauklę prie ausies, girdi ne jūros ošimą, o jo galvoje tekantį kraują.

s-40

Navakas-1-s40

Navakas-1#40

Tu manyje kalbi kiek garsiau, nei teka kraujas, todėl girdžiu.

s-41

Navakas-1-s41

Navakas-1#41

Kas dar?

s-42

Navakas-1-s42

Navakas-1#42

Kvapai.

s-43

Navakas-1-s43

Navakas-1#43

Silpniausia materija.

s-44

Navakas-1-s44

Navakas-1#44

Net jai apibūdinti naudojame skolinius iš kitų arealų.

s-45

Navakas-1-s45

Navakas-1#45

Sunkus, lengvas, gaivus.

s-46

Navakas-1-s46

Navakas-1#46

Persikų, vanilės, muskuso, ambros.

s-47

Navakas-1-s47

Navakas-1#47

Dar: popieriaus, skalbinių, prakaito.

s-48

Navakas-1-s48

Navakas-1#48

Kvapai mažiausiai savarankiški, atrodo, jog savaime jie neegzistuoja, juos kuria skalbiniai, vanilė, popierius, kaip aš dabar kuriu Tave.

s-49

Navakas-1-s49

Navakas-1#49

Tik tiek, kad ir Tu gali mane kurtis, o kvapo ir popieriaus santykis - vienakryptis.

s-50

Navakas-1-s50

Navakas-1#50

Prisimenu Tavo kvapą, esu jį išskaidęs į segmentus, tačiau paprašytas nesurinkčiau ir neatkurčiau.

s-51

Navakas-1-s51

Navakas-1#51

Turėtum pati ateiti ir kvepėti, to nesuvokdama.

s-52

Navakas-1-s52

Navakas-1#52

Juk užuodi tik savo kvepalus, paties kvapo ne.

s-53

Navakas-1-s53

Navakas-1#53

Tam esu aš.

s-54

Navakas-1-s54

Navakas-1#54

Kas dar?

s-55

Navakas-1-s55

Navakas-1#55

Taip, vaizdai.

s-56

Navakas-1-s56

Navakas-1#56

Nebepavojingi, nes per keturis dešimtmečius spėjo nusidėvėti.

s-57

Navakas-1-s57

Navakas-1#57

Veik viskas manyje jau turi savas matricas. [...]

s-58

Navakas-1-s58

Navakas-1#58

Ne, kam, nebestebina.

s-59

Navakas-1-s59

Navakas-1#59

Orūs miestai, kur lankėmės vasarą, irgi stebino dvidešimtmetį jaunuolį, iš kurio išaugo dabartinis aš.

s-60

Navakas-1-s60

Navakas-1#60

Nebesistebintis, veik nebestebintis.

s-61

Navakas-1-s61

Navakas-1#61

Todėl jie niekaip negalės Tavęs replace.

s-62

Navakas-1-s62

Navakas-1#62

O Tu juos - gal.

s-63

Navakas-1-s63

Navakas-1#63

Juk vietos, kuriose mūsų buvota, įgavo papildomų konotacijų ir dabar pasaulis į mane atsisukęs būtent tomis vietomis.

s-64

Navakas-1-s64

Navakas-1#64

Jos skirtingos.

s-65

Navakas-1-s65

Navakas-1#65

Kai kuriose mums nebuvo gerai.

s-66

Navakas-1-s66

Navakas-1#66

Tačiau ir jos lieka, siurbdamos tą energijos dalį, kurią sau leidome joms atiduoti.

s-67

Navakas-1-s67

Navakas-1#67

Gerųjų vietų daugiau, tad entropija dar suvaldoma.

s-68

Navakas-1-s68

Navakas-1#68

Todėl šie vaizdai lieka.

s-69

Navakas-1-s69

Navakas-1#69

Ir paryškina Tave, lyg seni drabužiai.

s-70

Navakas-1-s70

Navakas-1#70

Būtent seni, įprasti, nes apsirengdama naujai Tu tarsi neigi mūsų tradiciją, leidi atminčiai pasijusti mažiau reikalingai.

s-71

Navakas-1-s71

Navakas-1#71

Be to, tai, kad turi man neįprastų drabužių, primena, jog turi ir daugiau man nežinomo gyvenimo.

s-72

Navakas-1-s72

Navakas-1#72

Natūralu, kad dalies jo man geriau būtų niekada ir nesužinoti.

s-73

Navakas-1-s73

Navakas-1#73

Jau kelios valandos sėdžiu prie šito lango ir kuriuosi Tave.

s-74

Navakas-1-s74

Navakas-1#74

Tokią, kokia, manau, ir esi, nes kurdamas naudoju vien Tavo duomenis.

s-75

Navakas-1-s75

Navakas-1#75

Nieko nekeisdamas, gal tik kartais perintonuodamas rizikingesnius Tavo bruožus.

s-76

Navakas-1-s76

Navakas-1#76

Ne vien su Tavim taip būnu ir kalbuosi.

s-77

Navakas-1-s77

Navakas-1#77

Žmogus, didesnę vienatvės dalį praleisdamas prie savo palėpės lango, neišvengiamai kalbėsis ne tik su įsivaizduojamais žmonėmis, bet ir su daiktais, net poelgiais.

s-78

Navakas-1-s78

Navakas-1#78

Seniai kalbuosi.

s-79

Navakas-1-s79

Navakas-1#79

Tačiau kuriuosi tik moteris, vyrai man įdomūs vien kaip oponentai ir visus juos įmanoma užrašyti tekstu, veik be nuostolių.

s-80

Navakas-1-s80

Navakas-1#80

Vyrai apskritai man savaip plokšti.

s-81

Navakas-1-s81

Navakas-1#81

Su jais galima tik pasišnekėti, ir tik su nedaugeliu jų.

s-82

Navakas-1-s82

Navakas-1#82

Moterys kas kita, jos menkiau įžemintos, todėl kartais visos atrodo lyg nutrenktos žaibo.

s-83

Navakas-1-s83

Navakas-1#83

Ir bendravimo diapazonas čia - nuo meilės iki neapykantos.

s-84

Navakas-1-s84

Navakas-1#84

Nuo dailių pacukruotų paviršių iki gelmės, pilnos užspausto riksmo.

s-85

Navakas-1-s85

Navakas-1#85

Gerai, kad esi.

s-86

Navakas-1-s86

Navakas-1#86

Gerai, kad susitinkam.

s-87

Navakas-1-s87

Navakas-1#87

Tačiau nežinau, kas būtų, jei niekad nesiskirtume.

s-88

Navakas-1-s88

Navakas-1#88

Tai mane blokuotų.

s-89

Navakas-1-s89

Navakas-1#89

Turbūt ir Tave, nes sakei, jog aš išliksiu amžiams tik tada, jei manęs nebus.

s-90

Navakas-1-s90

Navakas-1#90

Vadinasi, mąstome panašiai.

s-91

Navakas-1-s91

Navakas-1#91

Vadinasi, abu kuriamės vienas kitą, tarsi kastume tunelį po Atlantu iš priešingų pusių.

s-92

Navakas-1-s92

Navakas-1#92

Kada nors gal susitiksim vandenyno vidury.

s-93

Navakas-1-s93

Navakas-1#93

O jei ne, būsim praleidę daugybę gražių naktų prie savo langų, tarp kurių stiklinėm kojom bėginės lietus.

s-94

Navakas-1-s94

Navakas-1#94

Būsime jau beveik literatūra.

s-95

Navakas-1-s95

Navakas-1#95

Tada suprasim, kad pamilti literatūrą daug lengviau, nei pamilti gyvenimą.