Text view

Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS

LanguageLithuanian
ProjectALKSNIS
Corpus Parttrain
Javascript seems to be turned off, or there was a communication error. Turn on Javascript for more display options.
index • sentence 18 - 28 < sentence 29 - 39 > sentence 40 - 50
Mergytė. Veidelis raudonas, ant kaktos trimis giliomis tėvo raukšlėmis parašyta: Reikėjo pirmiau tvarką įvesti šiame gyvenime, o paskui mane pasikviesti. Imu aiškinti, aiškinu ligi šiolei, kad neįmanoma pasaulio perdažyti, kad jame visada buvo daugiausia sukrešėjusio kraujo spalvos. Bet dabar visi kraujo apytakos ratai už kadro. Dabar esi tarsi į vandenį sviestas akmenėlis – kuo metų daugiau, tuo ir bangelių daugiau nuraibuliuoja į visas pasaulio puses. Jaunystėje tik nujauti, o metams bėgant beribė erdvė atsiveria vis dažniau ir vis platesnė, gilesnė, nors regis – jos apimtys visada neišmatuojamos. Esi ir nežinai, ar tai tave kas nors sviedė iš aukštybių (vis dėlto norėtųsi, kad iš aukštybių, o ne iš tamsos gelmių) netyčia, o gal tyčia, suardydamas visus kosmoso sluoksnius, ar pats Visagalis, užtaisęs tavimi savo patrankėlę, pasismagino ir dabar stebi, kaip plūduriuoji, kaip mėgini susigaudyti spiralinėje Jo galaktikos sistemoje. Jam turbūt juokinga, kad ieškai atspirties taško, kad imi svarstyti, ar esi erdvėje, ar tik juodoje Jo tuščio sodo ertmėje. O jeigu ertmėje, tai kas ją paliko tarp dienos ir nakties būdravimo, koks meteoritas išmušė vidurnakčio tyloje skaudžiai spengiančią skylę, iš kur jis atskrido ir kur nukrito? Nakties erdvės kontūrai išplaukę, dvejinasi ir trejinasi, pasipuošia keistais, fantastiškais ornamentėliais. Juos gana dažnai matydavai nuo paauglystės ir niekada nežinojai, kokiam pasauliui priklauso: šiapus ar anapus slypi TAI, kas turi tokius gražiai „nunertus “debesinius mezginėlius.

Download XML • Download text • Sentence view • Dependency trees