| s-1
| Denisa Juodinienė |
| s-2
| Ir sunkmečiu galima sveikai maitintis |
| s-3
| Valgyk paprasčiau, būsi sveikesnis |
| s-4
| Žmonės renkasi produktus pagal kainą, vieni moka brangiai, kiti pigiau. |
| s-5
| Bet brangūs produktai nebūtinai yra sveikesni. |
| s-6
| Yra net toks pasakymas – paprasčiau valgyk, būsi sveikesnis, mažiau reikės vaistų. |
| s-7
| Nėra blogų maisto produktų, yra tik bloga dieta. |
| s-8
| Taigi lygybės ženklo tarp brangu ir sveika nėra. |
| s-9
| Specialistė primena, jog, perkant produktus, reikia skaityti etiketę ir būtina žiūrėti į sudėtį, o ne į pakuotę. |
| s-10
| Anot jos, geriau nesirinkti virtų dešrų ar dešrelių. |
| s-11
| Verčiau mėsos gabalėlį vietoj jų, tačiau grynos, sveriamos, ne pakuotėje. |
| s-12
| Geriau nepirkti ir pusfabrikačių. |
| s-13
| Brangios žuvys gali turėti sunkiųjų metalų likučių. |
| s-14
| Anot dietologės, žuvį galima rinktis ir pigesnę – ji tikrai nebus prastesnė. |
| s-15
| Egzotiniai vaisiai su itin ilgu galiojimo laiku gali būti su netinkamais priedais, žalojančiais sveikatą. |
| s-16
| Sveikatai gali kenkti įvairūs tortai, kepiniai su riebalais (ir neaiškios kilmės), priedais. |
| s-17
| Ilgai vartojant gazuotus gėrimus su saldikliais, dažikliais ir aromatinėmis medžiagomis, taip pat žalojamas organizmas. |
| s-18
| Gana brangūs ir ne kiekvienam įperkami riešutai. |
| s-19
| O juose, anot dietologės, gali būti ir grybelių, toksinų, ypač žemės riešutuose. |
| s-20
| Dabar prekybos centruose yra visko – tik rinkis. |
| s-21
| Nieko nebenustebinsi nei braškėmis gruodžio mėnesį, nei arbūzais sausį. |
| s-22
| Jie yra perkami, ir gana brangiai mokama. |
| s-23
| Ir nedaug kas susimąsto, ar tai tikrai sveika. |
| s-24
| Aišku, parduotuvių lentynose patiekiami produktai negali būti kenksmingi. |
| s-25
| Bet galima išsirinkti sveikesnius ir nebūtinai dėl to brangesnius. |
| s-26
| Pvz., vietoj brangaus alyvuogių aliejaus pirkti saulėgrąžų, kuris yra ne prastesnis. |
| s-27
| Sviesto išvis sveikiau mažiau naudoti ir rinktis patartina natūralų, o ne tepų riebalų mišinį. |
| s-28
| Kalbant apie tai, kas yra gana brangu, bet ir sveika, tai yra ekologiški produktai, gaminami ekologiškuose ūkiuose. |
| s-29
| Ekologiški mėsos, pieno produktai, daržovės, uogos, grūdai, medus turi tai patvirtinančius sertifikatus. |
| s-30
| Užsienyje toks maistas vadinamas organiniu maistu, jis irgi yra labai brangus. |
| s-31
| Bepigu tiems, kas turi savo sodą, daržą, – jie gali maitintis savo užauginta bulve, morka, moliūgu ar cukinija bei kitomis daržovėmis, vaisiais be didesnių investicijų. |
| s-32
| Kai nejaučiame sotumo jausmo |
| s-33
| Rūkyti maisto produktai – įvairios dešros, skilandžiai, kumpeliai ne visiems įkandami pagal kainą, tačiau ar jie iš tikrųjų sveika? |
| s-34
| Dietologė primena, jog rūkytuose mėsos produktuose yra daug užslėptų riebalų, druskos, gali būti kancerogenų, daug E priedų. |
| s-35
| Tarp jų ir aromato bei skonio medžiagos E621. |
| s-36
| Tai gliutamatas, aminorūgštis, specialiai pagaminta, kad paskanintų maistą ir žmonės jį pirktų ir valgytų. |
| s-37
| Gliutamato dažnai yra sūriuose, bulvių traškučiuose, gėrimuose. |
| s-38
| „Dar prieš kelerius metus buvo skiriamos šios skonio rūšys – saldu, sūru, kartu, rūgštu. |
| s-39
| Dabar, atsiradus sintetiniam gliutamatui, atsirado terminas skanu. |
| s-40
| Tad ir valgome tokio maisto daug ir vis nejaučiame sotumo jausmo. |
| s-41
| Naujausiais tyrimais nustatyta, jog burnos gleivinėje ir liežuvyje jau atsirado tam tikri gliutamato receptoriai, kurie reikalauja tokio maisto daugiau ir daugiau “, – informuoja R. Galubauskienė. |
| s-42
| Gliutamatą susintetino japonai. |
| s-43
| Amerikiečiai jį nupirko ir naudoja jau daugiau kaip dvidešimt metų. |
| s-44
| Šiandien JAV laikoma labiausiai nutukusių žmonių šalimi. |
| s-45
| Yra duomenų, kad ten padaugėjo tokių ligų, kaip autizmas, Alzhaimerio, Dauno liga, apsigimimų. |
| s-46
| Laboratorijose daryti bandymai su žiurkėmis, kurios gavo maisto su gliutamatu. |
| s-47
| Žiurkės jį ėdė nuolat, nejuto sotumo jausmo ir tiek nutuko, jog tapo sunku vaikščioti. |
| s-48
| Lietuvišką maistą girdavo net užsieniečiai |
| s-49
| „Pasaulis grįžta prie tradicinio maisto, o lietuviams geriausia lietuviška virtuvė, – teigia R. Galubauskienė. |
| s-50
| – Lietuviai laikomi omnivarais – tauta, kuri valgo viską. |
| s-51
| Žinoma, mums valgyti reiktų saikingiau. |
| s-52
| Be to, lietuviai valgo per riebiai. |
| s-53
| Mityboje vyrauja tam tikras sezoniškumas. |
| s-54
| Rudenį, žiemą valgome sočiau, pavasarį, vasarą – daugiau uogų, vaisių, daržovių. |
| s-55
| Mūsų religija nurodo pasninkų laikotarpį prieš didžiausias šv. Kalėdų, šv. Velykų šventes. |
| s-56
| To laikantis, mūsų mityba būtų kur kas sveikesnė. “ |
| s-57
| Kai maždaug prieš dvidešimtį metų užsieniečiai, paragavę lietuviško maisto, jį girdavo, lietuviai manydavo, kad svečiai tiesiog pataikauja šeimininkams. |
| s-58
| Užsieniečiai pirko duoną, net cukrų ir sakydavo, kad lietuviškasis labai saldus. |
| s-59
| Mums patiems lietuviškas maistas buvo nusibodęs. |
| s-60
| Skanesnis atrodė importinis – gražiai supakuotas, blizgančiomis etiketėmis. |
| s-61
| Dabar visa tai jau turime. |
| s-62
| „Lietuvių mitybai daugiau tinka įvairios kruopos, daržovės ir įvairūs patiekalai iš jų. |
| s-63
| Reiktų ir liesos mėsos 2 – 3 kartus per savaitę. |
| s-64
| Mėsos galima dėti į košes – nuo 80 g iki 100 g porcijai “, – vardija dietologė. |
| s-65
| Jei nededama mėsos, košes galima paskaninti aliejais, pakepintais svogūnais. |
| s-66
| Geriausi prieskoniai – krapai, petražolės, svogūnai, česnakai, pipirai, lauro lapai. |
| s-67
| Kai kuriuos patiekalus, ypač košes, retkarčiais galima pagardinti ir šviežių arba sūdytų lašinukų spirgučiais. |
| s-68
| Sveikieji savo mitybą gali paįvairinti ir įvairiai paruoštais grybais. |
| s-69
| Tik, aišku, nedažnai, nes tai sunkiai virškinamas maistas. |
| s-70
| Grybus daugiau valgo dzūkai, bulves ir jų patiekalus – žemaičiai. |
| s-71
| Gyvenantys šalia ežerų ar jūros daugiau gamina iš žuvies. |
| s-72
| „Patarčiau pasivartyti seniau išleistas knygas apie lietuvių, žemaičių valgius. |
| s-73
| Jose yra gausybė receptų, kaip pasigaminti nebrangius, skanius ir sveikus patiekalus “, – sako mitybos specialistė. |
| s-74
| Dar keletas patarimų |
| s-75
| Taigi kokius produktus pirkti, norint sutaupyti ir gyventi sveikai? |
| s-76
| Tai bulvės, morkos ir kitos savo krašto daržovės, įvairios kruopos, makaronai. |
| s-77
| Sotumo jausmą suteikia sriubos. |
| s-78
| Jos gali būti pagamintos iš natūralaus sultinio – mėsos, žuvies, grybų. |
| s-79
| Yra tautų (pvz., Tolimuosiuose Rytuose), kur vietoj mums įprastų kavinių yra „sriubinių “. |
| s-80
| Į jas užsukama kelis kartus per dieną, pasisotinama ir nenutunkama. |
| s-81
| Sveika visos košės, o ypač užplikyti ir palaikyti avižiniai dribsniai. |
| s-82
| Jas galima pagardinti razinomis, obuoliais, bananais. |
| s-83
| Žinoma, nereikėtų užmiršti ir tikrai įperkamų ankštinių – pupų, pupelių, žirnių, žaliųjų žirnelių, lęšių. |
| s-84
| Jie yra baltymų šaltinis, tinka dėti į sriubas, mišraines. |
| s-85
| Galima virti žirnienę su kruopomis, morkomis, bulvėmis, pagardinti mėsa, tam skirtais prieskoniais. |
| s-86
| Tai labai skanu. |
| s-87
| Kad būtų sočiau, dietologė patiekalus rekomenduoja valgyti su duona, ypač rupaus malimo, – tai irgi baltymų šaltinis. |
| s-88
| Nederėtų užmiršti ir pieno bei jo produktų, ypač sveika rūgštūs. |
| s-89
| Jie yra kalcio šaltinis. |
| s-90
| Sveika paukštiena, patiekalai iš kiaušinių. |
| s-91
| Nereikėtų užmiršti savo krašto vaisių ir uogų. |
| s-92
| Jų galima pasiruošti ir žiemai – obuolių sūrių, trintų uogų su nedideliu kiekiu cukraus. |
| s-93
| Tai vitaminų šaltinis. |