| s-1
| Marcinkevičienė, Rūta |
| s-2
| Spaudos tekstų žanrai. |
| s-3
| Vytauto Didžiojo universitetas, 2007. |
| s-4
| RECENZIJA žurnale „Darbai ir Dienos “(2007, t. 48) |
| s-5
| Visai neseniai pasirodžiusi R. Marcinkevičienės knyga „Spaudos tekstų žanrai “išsiskiria savo aktualumu, temos naujumu, teorinės apžvalgos apimtimi bei analizės gilumu. |
| s-6
| Savo knygoje autorė ypatingą dėmesį skiria lietuviškosios periodinės spaudos žanrams bei pateikia išsamią teorinę apžvalgą, kurioje apimamos įvairios teksto analizės kryptys. |
| s-7
| Knygą sudaro dvi pagrindinės dalys; viena jų yra skirta terminų ir kitų autorių teorinių modelių išsamiai apžvalgai. |
| s-8
| Šioje, beje, puikiai susistemintoje teorinėje apžvalgoje aptariamos pamatinės žanro teorijos sąvokos ir kategorijos: žanro samprata, teksto funkcijos ir periodinės spaudos žanrų tipologija. |
| s-9
| Kita knygos dalis pateikia išsamią lietuviškųjų spaudos žanrų klasifikaciją, kuri apima informacinius, vertinamuosius, analitinius, meninius pramoginius ir tarnybinius informacinius žanrus. |
| s-10
| Kaip įžangoje nurodo autorė, tai yra mokomoji knyga, kuria siekiama supažindinti studentus su teorinėmis žiniomis, būtinomis tekstams analizuoti, ugdyti jų analitinius gebėjimus kritiškai skaityti tekstus, lavinti klasifikavimo ir žinių apibendrinimo įgūdžius. |
| s-11
| Tačiau skaitant R. Marcinkevičienės knygą tampa akivaizdu, kad ši knyga savo apimtimi ir pasiektais tikslais, be abejonės, išeina už mokomosios knygos rėmų ir labiau primena monografiją – knygoje aptariama gausybė lietuvių kalbotyroje mažai analizuotų reiškinių, teorinė apžvalga, nors ir pateikta labai glaustai, yra itin detali ir plati, o lietuviškų spaudos žanrų klasifikacija – sisteminga, pagrįsta aiškiais kriterijais, nuosekli ir ypač išsami. |
| s-12
| Tokios knygos aktualumas tiesiog neabejotinas dėl keleto priežasčių: ypatingos žiniasklaidos vietos Lietuvos visuomenėje, naujų spaudos tradicijų šalyje ir ypač šykščių lingvistinių tyrimų spaudos žanrų srityje. |
| s-13
| Kad žiniasklaida užima ypatingą vietą mūsų visuomenėje, rodo stebinantis Lietuvos gyventojų pasitikėjimas ja. |
| s-14
| Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai “2007 m. balandį atliktos apklausos duomenimis, žiniasklaida pasitiki 54 proc. gyventojų. |
| s-15
| Taigi spaudos ir informavimo priemonėmis vis dar pasitiki šiek tiek daugiau nei pusė šalies gyventojų, nors nepasitikėjimas žiniasklaida pastaruoju metu didėja (ja nepasitiki 45 procentai, o dar 2004 m. žiniasklaida pasitikėjo net 67 procentai gyventojų, o nepasitikėjo vos 28 procentai; prieiga per internetą). |
| s-16
| Vadinasi, žiniasklaida vis dar užima ypatingą vietą mūsų gyvenime, tačiau jos lingvistiniai tyrimai Lietuvoje nesusilaukė pakankamo dėmesio. |
| s-17
| Beje, Vakaruose susidomėjimas spaudos ir visos žiniasklaidos kalba yra milžiniškas, ką pabrėžia ir knygos autorė. |
| s-18
| Spaudos tekstų tyrimai aktualūs dar ir dėl to, kad žiniasklaida – viena labiausiai per pastarąjį dešimtmetį pakitusių realijų Lietuvoje, todėl jos transformacijos tokios svarbios, bet tuo pačiu taip mažai tyrinėtos. |
| s-19
| Lietuviškoje spaudoje atsirado vakarietiškoji skirtis tarp bulvarinės ir nebulvarinės spaudos, kurios skiriasi viena nuo kitos pagal ten spausdinamų tekstų žanrus. |
| s-20
| Be to, atsirado nauji diskursai ir žanrai (pvz., autorės aptariami komentarai), kuriems įvardyti reikia naujų terminų, o jų tyrimams reikia tinkamų teorinių ir metodologinių modelių. |
| s-21
| Pavyzdžiui, atsirado pažintiniai straipsniai, nauja apybraižos forma, kuriai įvardyti autorė vartoja angliškąjį terminą „feature “, kad atskirtų šį žanrą nuo sovietmečiu rašytų apybraižų. |
| s-22
| Kadangi itin sparčiai kinta Lietuvos gyvenimas kultūriniu, politiniu ir socialiniu požiūriu, spaudos žanrų kaita tiesiog neišvengiama. |
| s-23
| Kaip rašo pati autorė, „spaudos žanrai labiau nei bet kurie kiti yra sąlygoti socialinės ir kultūrinės terpės, kurioje jie egzistuoja... |
| s-24
| Žanrai ir kitokios tekstų kategorijos, nurodomos leidinių rubrikose, yra kultūros dalis, kuri labai priklauso nuo šalies politinės struktūros, publicistikos tradicijų ir kitų veiksnių “(p. 71). |
| s-25
| Apskritai, kadangi žiniasklaida yra paremta greičiu ir aktualumu, šiandieninėje informacinėje visuomenėje ji kinta ypač greitai. |
| s-26
| Kaip taikliai pastebi norvegų socialinės antropologijos profesorius T. H. Eriksenas: „laikraštis buvo ir yra tikrąja žodžio prasme vienadienė plaštakė: jo gyvavimo amžius lygus parai “(2004: 83). |
| s-27
| Kadangi R. Marcinkevičienės „Spaudos tekstų žanrai “yra pirmoji knyga lietuvių kalba, kurioje žanro teorija yra išsamiai aptariama ir susisteminama, o spaudos žanrai nuosekliai klasifikuojami, be to, čia pateikiama daugybė lietuvių kalbotyroje netirtų ar mažai tirtų ir todėl lietuviškais terminais neįvardytų reiškinių (pvz., išlygos – „hedges “, modalumas, diskurso žymės – „discourse markers “ir pan.). |
| s-28
| Kaip nurodo ir pati autorė, lietuviškieji spaudos žanrai yra mažai tirti, o esamos analizės jų klasifikavimą nepagrindžia aiškiais kriterijais, paprastai remiasi preskriptyviu požiūriu, t. y. žanrų apžvalgose paprastai nurodoma, ne kokie jie yra, o kokie jie turėtų būti. |
| s-29
| Ankstesnėms klasifikacijoms būdinga per daug supaprastinta schema, kuri yra uždara ir todėl nelanksti. |
| s-30
| Dėl tokio savo nelankstumo ankstesnių autorių pateikiamos klasifikacijos negali atspindėti sparčiai besikeičiančių spaudos žanrų. |
| s-31
| Be to, lietuviškoji spaudos žanrų klasifikacija apima tik žurnalistų rašytus tekstus, o kiti spaudoje publikuojami žanrai (pvz., skelbimai, nekrologai) tiesiog ignoruojami. |
| s-32
| Ankstesnėse klasifikacijose nėra aptariami ir žanrai mišrūnai. |
| s-33
| Dar vienas svarbus ankstesnių klasifikacijų trūkumas, kurį pastebi R. Marcinkevičienė, yra hierarchinis pristatomų žanrų netolygumas: kai kurios kategorijos yra per plačios, o kai kurios – per siauros, kad galėtų vadintis žanrais. |
| s-34
| ŽANRO TEORIJOS SCHEMA, SĄVOKOS, TERMINAI: KAS YRA KAS ŽANRŲ ANALIZĖJE? |
| s-35
| R. Marcinkevičienė puikiai susistemina ir apibendrina gausią teorinę literatūrą, kuri apima svarbiausius žanro ir diskurso analizės Vakarų ir Rytų Europos autorius. |
| s-36
| Žanro teorija, būdama tarpdisciplininė teorija, apima daugybę teorinių modelių ir pasižymi skirtingų perspektyvų į teksto analizę gausa. |
| s-37
| Nepaisant tokio teorinio iššūkio, knygoje išsamiai ir nuodugniai aptariami skirtingi požiūriai į žanrą, tekstą, diskursą bei kitas svarbias sąvokas. |
| s-38
| Knygoje pateikiamos lentelės ir schemos padeda aiškiau ir suprantamiau išdėstyti sudėtingus teorinius modelius. |
| s-39
| Kaip ir daugelyje kitų mokslo sričių, žanro teorijoje skirtingi autoriai skirtingai supranta ir vartoja tuos pačius terminus. |
| s-40
| Debatai dėl terminų apibrėžimų, jų vartojimo yra viena iš dažniausių akademinių debatų priežasčių. |
| s-41
| Kadangi žanro teorija remiasi kitų disciplinų teoriniais pagrindais, ji yra itin paini dėl savo terminijos. |
| s-42
| Tad labai svarbu, kad šioje analizėje autorė pradeda konstruoti teorinį pagrindą, atskirdama dažnai painiojamus ir skirtingai vartojamus probleminius terminus, tokius kaip tekstas, teksto tipas, žanras ir diskursas. |
| s-43
| Būtina pabrėžti dar vieną svarbų šios knygos privalumą terminų pateikimo atžvilgiu. |
| s-44
| Kadangi žanrų teorija ir diskurso analizė yra beveik neliesta sritis lietuvių kalbotyroje, labai trūksta terminų atitikmenų lietuvių kalba. |
| s-45
| Autorė angliškus terminus verčia pateikdama taiklius ir gerai apgalvotus atitikmenis. |
| s-46
| Pavyzdžiui, angliškasis terminas „hedge “yra itin sunkiai išverčiamas dėl savo metaforinės reikšmės (anglų kalboje jis reiškia „gyvatvorė, tvora “, kuri suvokiama kaip kalbinėmis priemonėmis išreikštas atsiribojimas nuo savo nuomonės, tam tikra apsauga nuo galimos kritikos arba klaidos). |
| s-47
| Lietuviškai šio metaforinio atspalvio neįmanoma išlaikyti, bet autorė siūlo terminą „išlyga “, kuris puikiai atskleidžia vadinamųjų „hedges “pagrindinę funkciją. |
| s-48
| Be to, šalia naujai pristatomų lietuviškųjų terminų R. Marcinkevičienė pateikia ir angliškuosius variantus. |
| s-49
| Tai ypač naudinga, nes taip galima atpažinti terminą, atėjusį iš kitos kalbos, ieškoti autorių, vartojusių šį terminą anglų kalba, taip pat suteikia galimybę svarstyti apie atitikmens tinkamumą. |
| s-50
| Taip autorė tarsi netiesiogiai ieško dialogo su skaitytoju, įtraukia jį į akademinį skaitymo procesą kaip aktyvų dalyvį. |
| s-51
| Tai ypač svarbu knygoje, skirtoje studentams. |
| s-52
| Autorė tiesiog preciziškai aptaria terminus, kurie yra ne tik aiškiai apibrėžiami, bet pateikiama ir jų kilmė bei trumpa istorija, kas padeda geriau suprasti terminą. |
| s-53
| Žanrų teorijoje vartojami terminai nėra izoliuoti, aptariamos jų sąsajos su kitomis disciplinomis, pavyzdžiui, terminas „feature “yra apibrėžiamas aptariant jo vartoseną kine bei literatūroje. |
| s-54
| Daugelis teorinių sąvokų ir apibendrinimų iliustruojami pavyzdžiais. |
| s-55
| Atsižvelgiant į tai, kad tai yra mokomoji knyga, terminus dar geriau galėtų padėti įsisavinti tekstų pavyzdžiai, kurie iliustruotų vieną ar kitą autorės įvardijamą žanrą ar jo ypatybę. |
| s-56
| Svarbu paminėti, kad R. Marcinkevičienė itin išsamiai aptaria kitų autorių žanrų klasifikavimo būdus ir išryškina skirtingų klasifikacijų privalumus ir trūkumus. |
| s-57
| Labai svarbu, kad autorė nustato aiškius kriterijus žanrams nustatyti, pripažindama ir pabrėždama žanrų klasifikavimo sudėtingumą ir bet kurios klasifikacijos ribotumą. |
| s-58
| Kadangi griežtos ribos tarp skirtingų žanrų neįmanomos, pristatomos labai naudingos priešžanrio ir požanrio kategorijos, t. y. nustatomi labai svarbūs hierarchiniai klasifikavimo lygmenys. |
| s-59
| Didelis knygos privalumas yra tai, kad čia aptariamos skirtingų šalių skirtingos periodinės spaudos tekstų klasifikavimo tradicijos. |
| s-60
| Autorė lygina vakarietiškąją, arba anglosaksiškąją, tradiciją su Rytų Europos (daugiausia Lenkijos ir Lietuvos) tradicijomis. |
| s-61
| Tokioje lyginamojoje apžvalgoje išryškėja įdomūs skirtumai ir panašumai. |
| s-62
| Pavyzdžiui, autorė pastebi, kad Vakaruose ir Rytų Europoje skirtingai suvokiamas subjektyvumas: „Vakaruose jis suvokiamas kaip vertinimas, komentavimas, o Rytuose – kaip informacijos beletrizacija arba publicistika, taigi čia subjektyvumas tapatinamas ne tiek su asmens, kiek su ištiso publicistikos funkcinio stiliaus samprata “(p. 71). |
| s-63
| LIETUVIŠKŲJŲ SPAUDOS ŽANRŲ REPERTUARAS |
| s-64
| Ko gero, pati įdomiausia knygos dalis yra skyrius, kuriame klasifikuojamos ir aptariamos svarbiausios lietuviškųjų periodinės spaudos žanrų grupės. |
| s-65
| Klasifikacija visuomet yra labai reliatyvus ir ginčytinas dalykas. |
| s-66
| Lietuviškųjų spaudos žanrų klasifikavimą apsunkina dar ir tai, kad kai kurie jų yra ganėtinai nauji Lietuvoje, tad sunku juos įvardyti ir priskirti tam tikrai grupei, nes, kaip teisingai pastebi autorė, tik įsitvirtinę žanrai turi pavadinimus. |
| s-67
| Tad daug tekstų dabartinėje spaudoje priklauso dar nepavadintiems žanrams, kai kurie žanrai dar tik formuojasi, nuolatos kinta ir įgydami naujas formas peržengia skirtingų žanrų ribas. |
| s-68
| Per pastarąjį dešimtmetį ne tik atsirado naujų žanrų, pavyzdžiui, teminis straipsnis, kuris yra nauja apybraižos atmaina, bet taip pat pastebima, kad kai kurie žanrai nyksta. |
| s-69
| Pavyzdžiui, autorė nurodo, jog satyriniai žanrai yra beišnykstantys. |
| s-70
| Be abejonės, tokia nuolatinė tiriamojo objekto kaita kelia sunkumų. |
| s-71
| Šioje analizėje periodinės spaudos žanrai aprašomi labai detaliai pagal funkciją, turinį, temą ir struktūrą. |
| s-72
| Autorė klasifikuoja žanrus nuosekliai ir įtikinamai, nes žanrų ir jų skirtingų tipų skirstymas yra pagrįstas aiškiais kriterijais, nuosekliai paisoma žanrų hierarchijos, skiriant žanrus į požanrius. |
| s-73
| Klasifikacija remiasi deskriptyviuoju požiūriu, apima visą spaudos tekstų gausą ir skiria prototipinius bei hibridinius, arba mišriuosius, žanrus. |
| s-74
| Mišrūs atvejai aiškiai įvardijami pripažįstant jų problemiškumą bei tam tikrus klasifikacijoje atsirandančius persidengimus. |
| s-75
| Vienas iš pagrindinių R. Marcinkevičienės klasifikacijos privalumų yra tai, kad paribio žanrai neignoruojami kaip nepatogūs autorės klasifikacijai, bet sulaukia deramo dėmesio. |
| s-76
| Tipinius žanrus aprašyti ir klasifikuoti yra palyginti lengva, tačiau ribiniai tekstai yra tikrasis iššūkis tyrėjui. |
| s-77
| Labai svarbi bet kurios klasifikacijos nuostata yra ta, kad paribio kategorijos būtų lygiai tokios pat svarbios kaip ir centrinės kategorijos. |
| s-78
| Suklasifikuoti žanrus mišrūnus autorei padeda jos pasirinktas prototipinis klasifikavimas, kurio dėka žanrą galima matyti kaip turintį centrą ir periferiją. |
| s-79
| Kad klasifikacija būtų sėkminga, tiesiog būtina taikyti lankstų klasifikavimo modelį, norint apimti naujas, kintančias ar neaiškias kategorijas. |
| s-80
| Taip R. Marcinkevičienė klasifikuoja, pavyzdžiui, skirtingus interviu tipus išskirdama tipinius ir netipinius atvejus. |
| s-81
| Žanrai, kurie turi kitų žanrų ypatybių, aptariami ir susiejami su panašiais žanrais, nurodant jų persidengimo taškus. |
| s-82
| R. Marcinkevičienės klasifikacijoje žanrų sąsajos ir persidengimai užima itin svarbią vietą, kurią rodo tam skirtas atskiras knygos skyrelis (4.6). |
| s-83
| Autorės klasifikacijoje išryškėja įdomūs kultūros bei istorinio periodo sąlygoti skirtumai. |
| s-84
| Knygoje galima rasti įdomių pastebėjimų apie pastarojo dešimtmečio ir sovietmečio spaudos skirtumus bei sąsajas. |
| s-85
| Pavyzdžiui, apybraiža sovietmečiu buvo aiškiai propagandinis žanras, o pastaruoju metu šis žanras įgavo pramoginį pobūdį. |
| s-86
| Įdomūs kultūriniai skirtumai atsiskleidžia lyginant nekrologų rašymo tradicijas Lietuvoje ir Vakaruose. |
| s-87
| Vakaruose įprasta, o Lietuvoje visai nebūdinga, kad nekrologą rašytų žurnalistas kaip meninį siužetinį straipsnį. |
| s-88
| SPAUDOS ŽANRŲ ĮVADAS – KRITIŠKO SKAITYTOJO UGDYMAS |
| s-89
| Spaudos tekstų konstravimo išmanymas, gebėjimas juos analizuoti kuria analitišką, kritišką skaitytoją, kitaip tariant, ugdo skaitytojo sąmoningumą. |
| s-90
| Kaip pabrėžia R. Marcinkevičienė, „kritiškas skaitytojas nepasiduoda žanro įtaigai, jis diskutuoja, oponuoja ar netgi atmeta autoriaus jam pasiūlytą poziciją “(p. 45). |
| s-91
| Analitiniai spaudos tekstų skaitymo gebėjimai ypač naudingi atpažįstant tendencingus, aiškiai ideologizuotus tekstus. |
| s-92
| Savarankiško darbo užduotys, pateikiamos po kiekvieno knygos skyriaus, kaip tik ir lavina kritinio skaitymo įgūdžius. |
| s-93
| Jos skatina skaitytojus, šiuo atveju studentus, teoriją taikyti praktikoje, rodo, kad aptariami teoriniai aspektai nėra atsieti nuo realių tekstų. |
| s-94
| Knygoje pateiktos užduotys skatina apžvelgti skirtingų šalių (Lietuvos ir anglakalbių šalių) bei istorinių laikotarpių (dabartinę ir sovietmečio) spaudą. |
| s-95
| Tokių užduočių dėka įtvirtinama terminų vartosena, studentai turi galimybę pasitikrinti, ar teisingai suprato aptariamų terminų apibrėžimus. |
| s-96
| Užduotys skatina kritiškai vertinti teorinius klausimus ir terminų klasifikavimo problemas. |
| s-97
| Tai padeda lavinti studentų analitinius gebėjimus, jų akademiškumą ir savarankišką mąstymą. |
| s-98
| Vienintelis šių užduočių trūkumas yra tai, kad nėra pateikiama tekstų pavyzdžių, kurie padėtų studentams lengviau rasti ir atpažinti tam tikrų tipų tekstus ar tam tikrus kalbinius reiškinius spaudoje. |
| s-99
| Baigiant reikėtų pastebėti, kad dėl savo stiliaus knyga labiau primena žinyną nei vadovėlį, nes joje aptariami teoriniai aspektai dažnai yra ganėtinai sudėtingi, įvairios klasifikacijos pateikiamos labai detaliai, o viskas aiškinama labai glaustai ir lakoniškai. |
| s-100
| Todėl knyga reikalauja daug skaitytojo foninių žinių ir pastangų, kas gal paprastai nėra būdinga mokomajai knygai, tačiau labai vertinga mokomojo pobūdžio žinynui. |