Dependency Tree

Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS

LanguageLithuanian
ProjectALKSNIS
Corpus Parttrain

Select a sentence

s-1 PAAUGLIŲ EMOCINIŲ IR ELGESIO SUNKUMŲ SĄSAJOS IR POKYČIAI PER TREJUS METUS: AMŽIAUS IR LYTIES YPATUMAI
s-2 Oksana Malinauskienė, Rita Žukauskienė
s-3 Naudojant tęstinio tyrimo duomenis straipsnyje analizuojama, kaip susiję tarpusavyje skirtingų amžiaus grupių paauglių emociniai ir elgesio sunkumai, kaip šie sunkumai kinta per trejus metus ir kaip šios raidos tendencijos susijusios su paauglio lytimi.
s-4 Tęstiniame tyrime dalyvavo 14 - 16 metų paaugliai (N = 317).
s-5 Emociniams ir elgesio sunkumams nustatyti buvo naudojamas YSR 11/18 (Achenbach, 1991) klausimynas.
s-6 Rezultatai rodo, kad paauglių emociniai ir elgesio sunkumai yra tarpusavyje susiję.
s-7 Aptiktos visų trijų amžiaus grupių paauglių nerimastingumo / depresiškumo, somatinių skundų, užsisklendimo bei agresyvaus elgesio ir delinkventinio elgesio / verčių sąsajos.
s-8 Paaiškėjo, kad emociniai ir elgesio sunkumai, išskyrus užsisklendimą ir delinkventinį elgesį, bėgant laikui nesikeičia, tik stiprumas kinta.
s-9 Taip pat nustatyta, kad visų amžiaus grupių merginos pasižymi aukštesniais nerimastingumo / depresiškumo bei somatinių skundų įverčiais nei vaikinai, o vaikinai pasižymi aukštesniais delinkventinio elgesio įverčiais nei merginos.
s-10 Tačiau nei merginoms, nei vaikinams šie sunkumai per trejus metus nekinta.
s-11 ELGESIO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ PAAUGLIŲ EGO FUNKCIJOS IR RYŠYS SU ĮVEIKOS STRATEGIJOMIS
s-12 Vaida Kalpokienė, Gražina Gudaitė
s-13 Straipsnyje nagrinėjamos elgesio sutrikimų turinčių paauglių Ego funkcijos (ryšiai su objektais, impulsų ir afektų kontrolė, gynybinis bei sintetinis integracinis funkcionavimas) ir ryšys su įveikos strategijomis.
s-14 Tyrime dalyvavo 38 turintys elgesio sutrikimų ir 35 sveiki paaugliai.
s-15 Elgesio sutrikimų turinčių tiriamųjų Ego funkcijos tarpusavyje yra mažai susijusios (gauta koreliacija tarp ryšių su objektais ir sintetinio integracinio funkcionavimo, r = 0,39), sveikų tiriamųjų visos Ego funkcijos yra susijusios.
s-16 Elgesio sutrikimų turintys paaugliai dažniau naudoja mažiau adaptyvią įveiką.
s-17 Tiek turinčių elgesio sutrikimų, tiek sveikų paauglių gynybinis funkcionavimas yra susijęs su įveikos būdais.
s-18 CBCL, TRF IR YSR METODIKŲ STANDARTIZAVIMAS NAUDOJANT 6 - 18 METŲ LIETUVOS VAIKŲ IMTIES DUOMENIS
s-19 Rita Žukauskienė, Ilona Kajokienė
s-20 Šiame straipsnyje pristatomi CBCL, TRF ir YSR metodikų standartizavimo duomenys bei pagrindiniai rodikliai, kuriais naudojantis galima vertinti vaikų elgesio ir emocinius sunkumus.
s-21 Vaikų ir paauglių elgesio bei emocinių sunkumų įvertinimai, remiantis tėvų, mokytojų ir pačių vaikų pateikta informacija, buvo analizuojami naudojant atsitiktinės 6 - 18 m. Lietuvos vaikų imties (n = 4186) duomenis.
s-22 Atsitiktinė imtis buvo sudaroma atrenkant 40 proc. gyvenančių mieste, 25 proc. - miesteliuose ir 35 proc. kaime gyvenančių vaikų.
s-23 Pavyko surinkti duomenis apie 90,62 proc. į imtį patekusių vaikų.
s-24 Klausimynų grįžtamumo procentas pakankamai didelis, t. y. grįžo 89,22 proc. visų klausimynų.
s-25 Tyrimo rezultatai rodo, jog CBCL, TRF ir YSR kai kurių skalių lietuvių kalba vidinio suderinamumo rodikliai, palyginti su JAV duomenimis, kiek prastesni, tačiau nedaug skiriasi nuo analogiškų skalių originalo kalba vidinio suderinamumo.
s-26 Berniukų ir mergaičių CBCL, TRF ir YSR probleminių skalių vidurkiai panašūs į kitų šalių tyrimų duomenis, t. y. visų amžiaus grupių mergaičių internalių sunkumų įverčiai didesni nei berniukų, o eksternalių sunkumų įverčiai didesni berniukų nei mergaičių.
s-27 Berniukų eksternalių ir bendrų sunkumų įverčių kitimas su amžiumi panašus kaip ir kitose šalyse, o mergaičių įverčių kitimas su amžiumi skiriasi.
s-28 JAV ir Lietuvos vaikų kai kurių skalių įverčių vidurkių skirtumai reikšmingi, be to, daugumos skalių Lietuvos vaikų vidurkiai, palyginti su JAV duomenimis, yra aukštesni, tačiau efekto dydis, kai atsižvelgiama į lytį, amžių ir šalį, yra labai mažas, t. y. mažesnis nei 1 proc.
s-29 Straipsnyje taip pat pateikiami procentiliai pirminiais ir T balais, leidžiantys įvertinti, ar vaiko emociniai ir elgesio sunkumai neperžengia normos, ribinio ir nuokrypio įverčių ribų.
s-30 STRESO ĮVEIKOS KLAUSIMYNAS: KETURIŲ FAKTORIŲ MODELIO TAIKYMAS
s-31 Žygimantas Grakauskas, Gintautas Valickas
s-32 Straipsnyje pristatoma lietuviška streso įveikos vertinimo metodika.
s-33 Ji sudaryta naudojant empirinę skalių konstravimo strategiją.
s-34 Darbas atliktas trimis etapais.
s-35 Pirmuose dviejuose, panaudojus aiškinamosios faktorinės analizės matematinį modelį, pradinis teiginių skaičius - 167 buvo sumažintas iki 24, jie priskirti keturiems faktoriams: socialinės paramos, problemų sprendimo, emocinės iškrovos ir vengimo.
s-36 Trečiojo tyrimo etapo metu įvertintos kai kurios klausimyno psichometrinės savybės.
s-37 Nustatyta, kad išskirti faktoriai paaiškina 47,93 proc. duomenų dispersijos.
s-38 Gauti tokie skalių vidinio suderinamumo Cronbacho a rodikliai: socialinė parama (a = 0,832), problemų sprendimas (a = 0,760), emocinė iškrova (a = 0,721), vengimas (a = 0,624).
s-39 Patvirtinančiosios faktorinės analizės rezultatai rodo patenkinamą pasirinkto keturių faktorių modelio tinkamumą: CHI - SQUARE = 140,81; RMSEA = 0,055; GFI = 0,89; CFI = 0,87; NNFI = 0,84.
s-40 KLAUSOS SUKELTAS POTENCIALAS: PACIENTŲ, SERGANČIŲ ŠIZOFRENIJOS SPEKTRO SUTRIKIMAIS, NAUJŲ VERTINIMO PARAMETRŲ PAIEŠKA
s-41 Milena Korostenskaja, Kastytis Dapšys, Aldona Siurkutė, Valentinas Mačiulis, Osvaldas Rukšėnas, Seppo Kahkonen
s-42 Klausos sukelti potencialai (KSP) yra elektroencefalogramos pokyčiai, kuriuos sukelia sensoriniai klausos dirgikliai.
s-43 registracija leidžia neinvaziniu būdu gauti neurofiziologinės informacijos apie žmogaus galvos smegenų aktyvumą, susijusį su informacijos apdorojimo procesais.
s-44 Retų reikšmingų klausos dirgiklių (garso tonų) atpažinimas dažnų nereikšmingų dirgiklių eilėje sukelia KSP bangas N 2 ir P 300 - vadinamąjį kognityvinį kompleksą.
s-45 Šių bangų parametrai - latencija ir amplitudė - atspindi laiką, reikalingą įvertinti reikšmingą dirgiklį.
s-46 P 300 amplitudė siejama su galvos smegenų neuroninių išteklių paskirstymu, o N 2 amplitudė gali būti susijusi su reikšmingų dirgiklių atpažinimo procesais.
s-47 Buvo aptikta, kad pacientų, turinčių šizofrenijos spektro sutrikimų, N 2 ir P 300 bangų amplitudės mažesnės.
s-48 Tai rodo klausos informacijos apdorojimo procesų sutrikimus sergant šizofrenija.
s-49 Tačiau klinikinis KSP taikymas susiduria su tam tikromis problemomis (didelis tarpasmeninis rezultatų išsibarstymas), kurioms spręsti nutarėme pasitelkti naujus papildomus KSP kognityvinio komplekso parametrus.
s-50 Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti naujus P 300 bangos parametrus ir palyginti patikimumą su įprastiniais P 300 bangos parametrais (amplitude ir latencija), tiriant pacientus, turinčius šizofrenijos spektro sutrikimų.
s-51 Buvo ištirti 56 sveiki asmenys ir 22 pacientai, turintys šizofrenijos spektro sutrikimų.
s-52 KSP buvo registruojami taikant atsitiktinio įvykio (angl. odd - ball) paradigmą - tarp dažnų nereikšmingų dirgiklių atsitiktine tvarka buvo pateikiami retesni reikšmingi dirgikliai, kuriuos tiriamieji turėjo suskaičiuoti.
s-53 Greta įprastinių parametrų matavome šiuos naujus parametrus: latencijos (Lp 300) ir amplitudės (Ap 300) santykį, atpažinimo laiką (IT), kognityvinio komplekso statumą (SCC), P 300 bangos energiją, P 300 bangos nusileidžiančiosios dalies greitį (SDS) bei greičio parametrus A ir B.
s-54 Taip pat matavome tuos pačius išskaičiuotos bangos (gaunama atsako į nereikšmingus dirgiklius kreivės skaitmeniniu būdu atimant atsako į reikšmingus dirgiklius kreivę) parametrus, žymimus sSDS, sA ir sB.
s-55 Tyrimo metu paaiškėjo, kad kai kurie naujai pasiūlyti parametrai yra statistiškai patikimesni, lyginant pacientų ir kontrolinę grupes, negu tradiciniai parametrai (amplitudė ir latencija).
s-56 Daroma išvada, kad siūlomi nauji parametrai gali būti naudingi padedant įvertinti kognityvinių funkcijų pakitimus, esant šizofrenijos spektro sutrikimams, bei atskirti potipius.
s-57 Taip pat skaitmeniniu būdu išskaičiuotos bangos parametrai gali būti naudingesni negu užrašytos tyrimo metu.
s-58 SKAIDRUMO PRINCIPAS IR NESĄŽININGŲ SĄLYGŲ DIREKTYVA
s-59 Danguolė Bublienė
s-60 Straipsnyje aptariamas Europos Sąjungos teisėje paplitęs skaidrumo principas, jo turinys ir reikšmė.
s-61 Taip pat analizuojamos 1993 m. balandžio 5 d. Europos Tarybos direktyvos 1993 / 13 / EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse nuostatos, įgyvendinančios skaidrumo principą, aptariami teisiniai padariniai, pažeidus skaidrumo principo reikalavimus, bei nagrinėjama kaip minėtos direktyvos nuostatos įgyvendinamos Lietuvos teisėje.
s-62 SOCIALINIŲ PARTNERIŲ VAIDMUO KURIANT EUROPOS BENDRIJOS DARBO TEISĖS NORMAS
s-63 Tomas Davulis
s-64 Straipsnyje nagrinėjamas socialinių partnerių vaidmuo kuriant Europos Bendrijos teisės normas.
s-65 Pirmojoje dalyje aptariamas formalaus ir neformalaus socialinio dialogo Bendrijos lygmeniu atsiradimas ir kaita.
s-66 Europos socialinių partnerių sąvoka ir jos reikšmė yra analizuojama antrojoje straipsnio dalyje.
s-67 Trečioji dalis skirta darbdavių ir darbuotojų organizacijų dalyvavimo Bendrijos teisėkūroje teisių įgyvendinimui konsultacijomis ir derybomis, ypatingą dėmesį skiriant problemiškiems Europos socialinių partnerių sudarytų susitarimų teisinės prigimties, sudarymo ir įgyvendinimo aspektams.
s-68 PAKALTINAMUMAS KAIP NEPILNAMEČIŲ BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS PRIELAIDA
s-69 Anna Drakšienė
s-70 Straipsnyje nagrinėjama esminė nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės prielaida - pakaltinamumas, nes tik pakaltinamų asmenų galima reikalauti tam tikro elgesio arba nuo jo susilaikyti.
s-71 Dažnai teismų akiratin patenka nepilnamečiai, kurie pripažįstami pakaltinami, tačiau protinis išsivystymas ar liguista psichinė būsena leidžia abejoti asmenybės visavertiškumu ir gebėjimu aiškiai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl straipsnyje aptarti ir nepilnamečių riboto pakaltinamumo klausimai.
s-72 OPERATYVINĖS VEIKLOS TEISINIO REGULIAVIMO PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS
s-73 Gintaras Goda
s-74 Straipsnyje nagrinėjamos operatyvinės veiklos reglamentavimo problemos.
s-75 Abejojama norminio teisės akto - Operatyvinės veiklos įstatymo būtinumu.
s-76 Bandoma įrodyti, kad Operatyvinės veiklos įstatymas neturi aiškaus reguliavimo dalyko, šio įstatymo taikymas gali kelti rimtų problemų žmogaus teisių apsaugos požiūriu.
s-77 Autoriaus nuomone, Operatyvinės veikos įstatymą pripažinus netekusį galios ir padarius atitinkamų pataisų kituose įstatymuose, jokių teisinio reguliavimo spragų nebūtų.
s-78 NAUJŲ BESIFORMUOJANČIŲ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ VALSTYBINIS REGULIAVIMAS AR SAVIREGULIACIJA
s-79 Jaunius Gumbis
s-80 Šiame straipsnyje nagrinėjamas naujų besiformuojančių visuomeninių reiškinių reguliavimo klausimas.
s-81 pradžių aptariamos valstybinio reguliavimo ribos, tačiau daugiausia dėmesio šiame darbe skiriama socialinių normų svarbai, laikymuisi.
s-82 Taip pat nagrinėjami tokios sparčiai besiformuojančios visuomeninių santykių srities - informacinių technologijų savireguliacinės sistemos pranašumai, palyginti su valstybine teise.

Text viewDownload CoNNL-U