Dependency Tree

Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS

LanguageLithuanian
ProjectALKSNIS
Corpus Parttrain

Select a sentence

s-1 Lenkų repatriacija į Lenkiją: 1944 1947 metai
s-2 Vitalija Stravinskienė
s-3 Straipsnyje nagrinėjamas lenkų persikėlimas Lietuvos į Lenkiją, vykęs Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pirmaisiais pokario metais.
s-4 lėmė radikalūs politiniai, teritoriniai, socialiniai - ekonominiai pasikeitimai Lietuvoje ir Lenkijoje.
s-5 Dėl SSSR primesto repatriacinio susitarimo daugelis tūkstančių asmenų (daugiausia lenkų) 1944 m. pabaigoje 1947 m. Lietuvos repatrijavo į Lenkiją.
s-6 Dėl skirtingų šalių požiūrių ir interesų Lenkijos atstovai repatriaciją skatino, stengėsi, kad Lietuvos atvyktų kuo daugiau asmenų (planuota, jog Lietuvos repatrijuos apie 500 tūkst. asmenų).
s-7 Lietuvos SSR atstovai, turėdami ribotas veiklos galias, repatriacijai pritaikė diferenciacijos principą, nevaržydami išvykimo Vilniaus miesto ir pristabdydami kaimo vietovių.
s-8 užsiregistravusių repatrijuoti 380 tūkst. asmenų išvyko 180 190 tūkst.
s-9 Intensyviausiai migracija vyko 1946 m., kai repatrijavo apie 98 tūkst. asmenų.
s-10 Repatriacija turėjo ilgalaikių pasekmių Lietuvos etnodemografinei situacijai, tiek išvykusiems, tiek ir Lietuvoje likusiems lenkams.
s-11 1944 1953 metų partizaninio karo Lietuvoje istoriografija
s-12 Mindaugas POCIUS
s-13 Straipsnyje glaustai apžvelgiama Lietuvos antisovietinio judėjimo, 1944 1953 m. siekusio atkurti nepriklausomą valstybę, istoriografija, bandoma apibūdinti rezistencijos tyrimų rezultatus, vyraujančias interpretacines kryptis, kai kurias problemas, raidą ir tendencijas, istorikams aktualius uždavinius.
s-14 Pasipriešinimo istoriografija suskirstyta į pagrindinius kokybiškai skirtingus etapus, apžvelgiami žymesni tautinio Atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpio bei išeivijos darbai.
s-15 Dėl pernelyg ideologinio ir nemokslinio sovietinės istoriografijos pobūdžio jai dėmesio skirta mažiau ir ji apibūdinta tik bendrais bruožais.
s-16 Darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudos ir valdymas
s-17 Jonas Mackevičius, Rasa Subačienė
s-18 Darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų valdymo problema yra labai aktuali dinamiško ir konkurencingo verslo sąlygomis.
s-19 Sprendžiant šią problemą tiesiogiai susiduria įmonių vadovų ir darbuotojų interesai: įmonių vadovai, stengdamiesi mažinti darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudas, gali prarasti visus geriausius savo specialistus.
s-20 Straipsnyje nagrinėjama darbuotojų profesinio ugdymo reikšmė ir būtinumas visuotinės rinkos ekonomikos sąlygomis, pateikiama informacijos apie darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų formavimo sistemą ir šios informacinės sistemos valdymo būdus.
s-21 Pirmą kartą pateikiama į penkias grupes suskirstyta darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų klasifikacija: 1) darbuotojų priėmimo į darbą, 2) orientavimo, 3) darbo mokymo, 4) papildomo mokymo ir 5) darbuotojų išėjimo sąnaudų.
s-22 Rekomenduojama darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų valdymo sistema, kurią sudaro šie elementai: 1) planavimas, 2) buhalterinė apskaita, 3) analizė ir kontrolė, 4) prognozavimas.
s-23 Šie elementai, siekiant priimti optimalius darbuotojų profesinio ugdymo sąnaudų valdymo sprendimus, straipsnyje nagrinėjami smulkiau.
s-24 Skaitmeninės informacijos išsaugojimas: specialistų kvalifikacijos tobulinimas.
s-25 Projekto Digital Preservation Europe atvejis
s-26 Jūratė Kuprienė, Marija Prokopčik
s-27 Bibliotekų, archyvų ir muziejų darbuotojai susiduria su nauju iššūkiu - reikia išsaugoti skaitmeninę informaciją.
s-28 Nors šia tema rašoma ir diskutuojama jau labai seniai, priimti sprendimus ir pradėti vykdyti skaitmeninės informacijos išsaugojimo programas (toliau - SIIP) vis dar pernelyg sudėtinga.
s-29 Kultūros paveldo institucijų atstovai pripažįsta, kad ilgalaikio išsaugojimo problema tampa vis aktualesnė.
s-30 Vis dažniau tenka priimti strateginius sprendimus ir atsakyti į praktinius klausimus, susijusius su konkrečių metodų ar technologijų pasirinkimu.
s-31 Norint tokius uždavinius įgyvendinti reikia tinkamos profesinės kvalifikacijos, todėl būtina atkreipti dėmesį į specialistų rengimą bei kvalifikacijos tobulinimą šioje srityje.
s-32 Skaitmeninės informacijos išsaugojimo (toliau - SII) veiklą Europoje koordinuojančio projekto Digital Preservation Europe dalyviai, atlikę ankstesnių mokymų šioje srityje ir mokymams tinkamos medžiagos analizę bei projekto partnerių - archyvų, bibliotekų ir universitetų, dirbančių skaitmeninės informacijos išsaugojimo srityje atstovų - apklausą, parengė mokymų programą ir organizuoja skaitmeninės informacijos išsaugojimo specialistų mokymo kursus.
s-33 Šiame straipsnyje aptariami šio projekto rezultatai ir nagrinėjamas skaitmeninės informacijos išsaugojimo mokymų poreikis, mokymo programos sudarymo tikslai ir principai.
s-34 Pristatoma vykdant šį projektą parengta skaitmeninės informacijos išsaugojimo mokymų programa, apžvelgiami pirmųjų šio projekto organizuotų mokymų rezultatai.
s-35 Politinio žiniasklaidos diskurso apibrėžtys: žiniasklaidos, kaip politinės komunikacijos dėmens, tyrimas
s-36 Renata Matkevičienė
s-37 Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros lektorė daktarė
s-38 Žiniasklaidos dalyvavimas šiandieniame politiniame gyvenime akivaizdus ir nekvestionuojamas.
s-39 Pastaraisiais metais ji tapo bene aktyviausia politinės komunikacijos veikėja, taip pat aktyviai politikos srities dalyvių panaudojama terpe siekiant tikslų.
s-40 Šio straipsnio tikslas - apibrėžti ir nusakyti politinio žiniasklaidos diskurso teorinio tyrimo dėmenis.
s-41 Išsikėlus tikslą, siekiama nustatyti politinio žiniasklaidos diskurso apibrėžties ir tyrimo apibrėžtumą, ištirti žiniasklaidos, kaip politinio proceso veikėjos, vaidmenis ir tyrimo galimybes.
s-42 Šiame straipsnyje teigiama, kad politiniame žiniasklaidos diskurse atsiskleidžia dvejopas žiniasklaidos, kaip politinės komunikacijos elemento, vaidmuo: pirmiausia politinio žiniasklaidos diskurso analizė nurodo žiniasklaidą kaip vietą (erdvę), kurioje vyksta sąveika tarp politikos veikėjų, visuomenės ir žiniasklaidos institucijų; antra, žiniasklaida gali būti tiriama kaip institucija, formuojanti politinį diskursą, arba priemonė, taikoma jam formuoti.
s-43 Lietuvos akademinė e. biblioteka (eLABa)
s-44 Antanas Štreimikis, Stanislovas Žurauskas, Vilius Kučiukas, Aleksandras Targamadzė, Albertas Žalys
s-45 Greita ir patogi prieiga prie mokslo ir studijų literatūros ir kitos informacijos pagerina studijas, mokslinius tyrimus ir bendravimą.
s-46 Naudojantis internetu, pasauliniu žiniatinkliu, susisiekimo įrankiais ir paieškos sistemomis, nebūtina vykti į biblioteką, laukti, kol atneš knygą, ir gaišti laiką kataloguose ieškant reikiamo šaltinio.
s-47 Kiekvienas skaitytojas norėtų skaityti jam priimtinu laiku ir patogiausioje vietoje.
s-48 Lietuvos akademinė e. biblioteka (eLABa) skirta Lietuvos mokslo institucijoms, autoriai kuria mokslines ir studijų publikacijas, kurias reikia įkelti, kataloguoti, saugoti ir pateikti skaitytojams bei kitoms informacinėms sistemoms.
s-49 Siekiamas eLABa rezultatas - naudojant informacines ir komunikacines technologijas sparčiau skleisti naujausias mokslo žinias ir mokomąją medžiagą, gerinti mokslinių tyrimų ir studijų kokybę, plėtoti nuotolines ir visą gyvenimą trunkančias studijas, propaguoti Lietuvos mokslininkų, mokslo ir studijų institucijų veiklą ir pasiekimus, ugdyti žinių visuomenę ir plėtoti žinių ekonomiką, tobulinti bendro visuomenės gyvenimo kokybę.
s-50 eLABa kuriama plėtojant Lietuvos akademinių bibliotekų tinklą (LABT) ir įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamus projektus.
s-51 Aukštojo mokslo institucijų įvaizdis: šališki veiksniai
s-52 Albinas Marčinskas, Greta Drūteikienė, Vilija Gudonienė
s-53 Aukštojo mokslo sektoriuje didėjant konkurencijai šalies viduje bei vis labiau patiriant tarptautinį spaudimą, universitetų įvaizdis įgauna lemiamą reikšmę sėkmingai veiklai ar net išlikimui.
s-54 Vakarų šalių mokslininkai jau senokai yra nustatę, kad universitetas yra viena įstaigų, kurios sėkminga veikla visiškai priklauso nuo jos įvaizdžio, o kai kurie šios srities tyrinėtojai teigia, jog tai bene pats vertingiausias universitetų aktyvas.
s-55 Aukštojo mokslo institucijos vis agresyviau naudojasi rinkodaros komunikacija, stengiasi pasiekti svarbiausias universitetams interesų grupes - studentus, dėstytojus, mokslininkus, partnerius, valstybines institucijas.
s-56 Lietuva kol kas nepatiria pasaulyje vyraujančių studentų skaičiaus ir finansavimo mažėjimo tendencijų, tačiau ir mūsų šalyje neabejotinai suvokta studentų pritraukimo ir įvaizdžio puoselėjimo svarba.
s-57 Šiame straipsnyje aptariamos bendrosios universitetų įvaizdžio formavimo teorinės įžvalgos, komunikacinio dėmens reikšmė, o teiginiai iliustruojami Vilniaus universiteto įvaizdžio pirmojo tyrimo etapo duomenimis.
s-58 Žinių kultūros ugdymas - strateginė akademinių bibliotekų valdymo kryptis
s-59 Janina Pupelienė
s-60 Akademinės bibliotekos, aktyviai dalyvaujančios universitetinių žinių kūrimo ir ypač sklaidos procesuose, yra stipriai veikiamos palyginti uždaros akademinės aplinkos su jai būdinga institucine autonomija ir vertybėmis, dažnai priešingomis efektyvaus dalijimosi žiniomis kultūrai.
s-61 Akademinės bibliotekos turi ieškoti būdų, kaip tapti atviromis, nauja darbo kultūra pasižyminčiomis organizacijomis, kurti veiklos strategijas, kurių įgyvendinimo sėkmę dažnai lemia organizacijos vidinė kultūra.
s-62 Dalijimosi žiniomis kultūra straipsnyje nagrinėjama kaip organizacijos bendros kultūros dalis.
s-63 Aptariami galimi organizaciniai ir techniniai dalijimosi žiniomis metodai, ypač pabrėžiant pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo aplinkos kūrimą.
s-64 Pagrindinis straipsnio tikslas - atlikti žinių kultūros ugdymo organizacijose mokslinių publikacijų analizę, tuo atkreipti Lietuvos bibliotekų vadovų dėmesį į šią aktualią valdymo problemą ir paskatinti juos ugdyti savo vadovaujamose organizacijose tokią kultūrą.
s-65 Atliekant tyrimą naudotasi mokslinės literatūros analizės metodu.
s-66 Verslo informacijos kokybės vertinimas
s-67 Juozas Ruževičius, Aistė Gedminaitė
s-68 Straipsnyje analizuojami verslo informacijos kokybės vertinimo ypatumai.
s-69 Išryškinami svarbiausi informacijos kokybės rodikliai - informacijos kokybės vertinimo ir valdymo pagrindas.
s-70 Remiantis IBM kompanijos modeliu įvertinama Lietuvos verslo organizacijų informacinė branda.
s-71 Identifikuojami mūsų šalies verslo organizacijų labiausiai vertinami informacijos kokybės rodikliai.
s-72 Daroma išvada, kad siekiant užtikrinti kokybę informacija turėtų būti kuriama, pateikiama ir vertinama pagal konkrečiai apibrėžtus kokybės kriterijus, kaip pagal anksto aptartus kokybės kriterijus yra tiekiami ir vertinami kiti produktai - prekės ar paslaugos.
s-73 Konkrečiai vartotojų grupei svarbiausių informacijos kokybės charakteristikų identifikavimas, matavimo ir vertinimo kriterijų, metodologijos nustatymas yra verslo informacijos objektyvesnio kokybės įvertinimo pagrindas.
s-74 Vadybininko informacinė elgsena organizacijoje: socialinių tinklų naudojimas
s-75 Erika Janiūnienė
s-76 Straipsnyje nagrinėjama vadybininko informacinė elgsena organizacijoje ir socialinių tinklų naudojimas informacijos ieškai.
s-77 Darbe apibūdinama organizacijos aplinkos stebėjimo sistema ir pagrindiniai sistemos elementai, analizuojamas vadybininko informacinės elgsenos modelis ir informacinės elgsenos veiksniai.
s-78 Apžvelgiamos vadybininko, kaip informacijos vartotojo, socialinių tinklų naudojimo informacijos ieškai priežastys, trūkumai ir pranašumai.
s-79 Žinių nuosavybės teisių apsauga verslo organizacijoje
s-80 Marija Stonkienė
s-81 Straipsnyje aptariama verslo organizacijos žinių nuosavybės teisinės apsaugos sistema.
s-82 Verslo organizacijos žinias suvokiant kaip nematerialius objektus, teigiama savita išreikštų žinių nuosavybės apsaugos galimybė intelektinės nuosavybės teisės normomis.
s-83 Įvertinus verslo organizacijos neišreikštų žinių naudojimo teisinio reguliavimo galimybes, konstatuojama, kad konkurencijos teisės normomis ribojamas verslo organizacijos neišreikštų žinių naudojimas, darbo teisės normomis numatoma galimybė kompensuoti darbdavio išlaidas darbuotojo žinių gausinimui, jei darbuotojas keičia darbo vietą.
s-84 Straipsnyje teigiama, kad verslo organizacijos žinių portfelio nuosavybės teisinės apsaugos sistemą sudaro ne tik intelektinės nuosavybės teisės normos, bet ir specialios konkurencijos ir darbo teisės normos.
s-85 Remiantis Lietuvos teisės normų analize supažindinama su verslo organizacijos neišreikštų žinių sklaidos teisiniu reguliavimu.
s-86 POLITINIŲ PARTIJŲ FINANSAVIMAS LIETUVOJE: TINKAMIAUSIO MODELIO PAIEŠKOS
s-87 VAIDAS JURKEVIČIUS
s-88 Šiame straipsnyje analizuojamas viešajame diskurse labai daug prieštaringų atgarsių susilaukiantis politinių partijų finansavimo mechanizmas Lietuvoje.
s-89 Nors įstatymų leidėjas de jure ir yra įtvirtinęs visą kompleksą tarpusavyje susijusių veiksmingų metodų, turinčių įtakos korupcijos prevencijai politikoje, straipsnyje pristatoma kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatų analizė rodo, kad taisyklės, susijusios su politinių partijų finansavimu, nėra pakankamai veiksmingos.
s-90 Straipsnyje nuodugniai atskleidžiami tiek privataus, tiek valstybinio politinių partijų finansavimo teisinio reglamentavimo ypatumai, aptariami atskiri praktiniai lėšų pasiskirstymo partijos viduje aspektai ir, remiantis šalutinių poveikių įvertinimo metodu, vertinamas Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintas mišrus partijų finansavimo modelis.
s-91 Taip pat, atsižvelgiant į šio tyrimo duomenis bei kitų šalių patirtį ir teisinio reglamentavimo ypatumus, straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti teisinį reguliavimą siekiant didesnio partijų finansavimo skaidrumo ir efektyvumo Lietuvoje.

Text viewDownload CoNNL-U