Sentence view

Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS

Language	Lithuanian
Project	ALKSNIS
Corpus Part	train

[1] tree

~~EUROPOS SĄJUNGOS 2004 - 2006 METŲ SANGLAUDOS POLITIKOS REFORMA: IŠŠŪKIAI IR REZULTATAI~~

s-1

mok_santr3_63_sak-s1

mok_santr3_63_sak#1

EUROPOS SĄJUNGOS 2004 - 2006 METŲ SANGLAUDOS POLITIKOS REFORMA: IŠŠŪKIAI IR REZULTATAI

[2] tree

~~DARIUS TRAKELIS~~

s-2

mok_santr3_63_sak-s2

mok_santr3_63_sak#2

DARIUS TRAKELIS

[3] tree

Straipsnyje nagrinėjamas vienas iš ES 2004 - 2006 m. sanglaudos politikos reformos tikslų - pritaikyti ES sanglaudos politiką prie dėl ES plėtros pasikeitusios tikrovės: padidėjusių išsivystymo skirtumų ES viduje.

s-3

mok_santr3_63_sak-s3

mok_santr3_63_sak#3

[4] tree

~~Įrodinėjama, kad nepaisant didelių ES plėtros sąlygotų pokyčių, Europos Komisija savo 2004 m. reformos pasiūlymu iš esmės nieko nebandė keisti.~~

s-4

mok_santr3_63_sak-s4

mok_santr3_63_sak#4

Įrodinėjama, kad nepaisant didelių ES plėtros sąlygotų pokyčių, Europos Komisija savo 2004 m. reformos pasiūlymu iš esmės nieko nebandė keisti.

[5] tree

~~ES sanglaudos politikos prioritetai, kuriuos Europos Komisija pasiūlė 2007 - 2013 m., lygiai taip pat kaip lėšų paskirstymo proporcijos tarp jų, liko panašūs į buvusius 2000 - 2006 m.~~

s-5

mok_santr3_63_sak-s5

mok_santr3_63_sak#5

ES sanglaudos politikos prioritetai, kuriuos Europos Komisija pasiūlė 2007 - 2013 m., lygiai taip pat kaip lėšų paskirstymo proporcijos tarp jų, liko panašūs į buvusius 2000 - 2006 m.

[6] tree

~~O ES Viršūnių Tarybos 2005 m. pabaigoje priimtas sprendimas dėl ES sanglaudos politikos reformos, vainikavęs dvejus metus vykusias valstybių narių diskusijas, padėtį pagerino tik šiek tiek.~~

s-6

mok_santr3_63_sak-s6

mok_santr3_63_sak#6

O ES Viršūnių Tarybos 2005 m. pabaigoje priimtas sprendimas dėl ES sanglaudos politikos reformos, vainikavęs dvejus metus vykusias valstybių narių diskusijas, padėtį pagerino tik šiek tiek.

[7] tree

Straipsnyje teigiama, kad 2004 - 2006 m. ES sanglaudos politikos reforma iš tikrųjų šios politikos nereformavo, nes dėl ES plėtros padidėjusius išsivystymo skirtumus užgožė kitas šalutinis ES plėtros sąlygotas veiksnys - plėtros kaštus ES senbuvėms.

s-7

mok_santr3_63_sak-s7

mok_santr3_63_sak#7

[8] tree

Turtingosios ES valstybės narės, daugiausia mokančios į ES biudžetą, kurio apie trečdalį tradiciškai sudarė ES sanglaudos politikai skirtos lėšos, buvo susirūpinusios, kad, prie ES prisijungus 12 menkiau išsivysčiusių valstybių narių, turėtų didėti jų įnašai į ES biudžetą.

s-8

mok_santr3_63_sak-s8

mok_santr3_63_sak#8

[9] tree

O valstybės narės, kurios 2000 - 2006 m. buvo pagrindinės ES sanglaudos politikos paramos gavėjos, - pietinės ES valstybės, siekė ir toliau išlaikyti gausią ES struktūrinę paramą, nors dėl ES plėtros neteko silpniausiai išsivysčiusių valstybių narių statuso.

s-9

mok_santr3_63_sak-s9

mok_santr3_63_sak#9

[10] tree

~~LIETUVA EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO PERŽIŪROS PROCESE: TARP EUROPINIŲ IR NACIONALINIŲ INTERESŲ~~

s-10

mok_santr3_63_sak-s10

mok_santr3_63_sak#10

LIETUVA EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETO PERŽIŪROS PROCESE: TARP EUROPINIŲ IR NACIONALINIŲ INTERESŲ

[11] tree

~~Raimondas Ibenskas, Haroldas Brožaitis~~

s-11

mok_santr3_63_sak-s11

mok_santr3_63_sak#11

Raimondas Ibenskas, Haroldas Brožaitis

[12] tree

Nacionaliniai interesai (dažnai išreiškiami grynuoju balansu - išmokų ir įmokų į Europos Sąjungos biudžetą skirtumu) vyravo derybose dėl 2007 - 2013 metų ES finansinės perspektyvos ir nulėmė tik inkrementines biudžeto reformas.

s-12

mok_santr3_63_sak-s12

mok_santr3_63_sak#12

[13] tree

Šiame straipsnyje keliama hipotezė, kad ES biudžeto peržiūroje 2008 - 2009 metais ir derybose dėl kitos finansinės perspektyvos naudingesnė Lietuvai strategija yra remti visai ES naudingas biudžeto politikas ir programas, kartu pabrėžiant su jomis susijusius specifinius Lietuvos interesus.

s-13

mok_santr3_63_sak-s13

mok_santr3_63_sak#13

[14] tree

~~Hipotezė tikrinama atliekant dviejų etapų analizę.~~

s-14

mok_santr3_63_sak-s14

mok_santr3_63_sak#14

Hipotezė tikrinama atliekant dviejų etapų analizę.

[15] tree

Pirma, remiantis ES sutarčių (darant prielaidą, kad Lisabonos sutartis bus sėkmingai ratifikuota) nuostatomis, ES piliečių nuomone, fiskalinio federalizmo principais ir ES politikų vertinimais, prognozuojama, kokie turėtų būti ES biudžeto tikslai ir pagrindiniai instrumentai.

s-15

mok_santr3_63_sak-s15

mok_santr3_63_sak#15

[16] tree

Antra, atliekant politikos alternatyvų analizę, tiriamas pagal išskirtus tikslus ir instrumentus reformuoto biudžeto poveikis Lietuvai ir specifiniai Lietuvos interesai vykdant tokią biudžeto reformą.

s-16

mok_santr3_63_sak-s16

mok_santr3_63_sak#16

[17] tree

Analizė paremia keliamą hipotezę, tačiau kartu pabrėžia būtinybę atlikti daugiau tyrimų tiek siekiant nustatyti ES biudžeto politikų tikslus ir įgyvendinimo instrumentus, tiek įvertinti ES biudžeto programų poveikį Lietuvai.

s-17

mok_santr3_63_sak-s17

mok_santr3_63_sak#17

[18] tree

~~Straipsnyje taip pat apžvelgiamas ES biudžeto peržiūros procesas ir šalių narių interesai biudžeto išlaidų atžvilgiu bei biudžeto pajamų sistemos reformos poveikis Lietuvai.~~

s-18

mok_santr3_63_sak-s18

mok_santr3_63_sak#18

Straipsnyje taip pat apžvelgiamas ES biudžeto peržiūros procesas ir šalių narių interesai biudžeto išlaidų atžvilgiu bei biudžeto pajamų sistemos reformos poveikis Lietuvai.

[19] tree

~~EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS LIETUVOJE~~

s-19

mok_santr3_63_sak-s19

mok_santr3_63_sak#19

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS LIETUVOJE

[20] tree

~~DEIVIDAS KRIAUČIŪNAS~~

s-20

mok_santr3_63_sak-s20

mok_santr3_63_sak#20

DEIVIDAS KRIAUČIŪNAS

[21] tree

~~Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas ir taikymas - sudėtingas procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi ES teisės aktų nustatytų reikalavimų.~~

s-21

mok_santr3_63_sak-s21

mok_santr3_63_sak#21

Europos Sąjungos teisės įgyvendinimas ir taikymas - sudėtingas procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi ES teisės aktų nustatytų reikalavimų.

[22] tree

Šio proceso metu ne tik atsiskleidžia konkrečios valstybės narės institucijų pasirengimas ir administraciniai gebėjimai, nustatytų įgyvendinimo procedūrų veiksmingumas, politinė situacija ir pozicija.

s-22

mok_santr3_63_sak-s22

mok_santr3_63_sak#22

[23] tree

~~Įgyvendinimas taip pat dažnai būna susijęs su įvairiomis ES ir nacionalinės teisės nuostatomis, faktinėmis aplinkybėmis ir, be abejonės, su galimu skirtingu jų vertinimu.~~

s-23

mok_santr3_63_sak-s23

mok_santr3_63_sak#23

Įgyvendinimas taip pat dažnai būna susijęs su įvairiomis ES ir nacionalinės teisės nuostatomis, faktinėmis aplinkybėmis ir, be abejonės, su galimu skirtingu jų vertinimu.

[24] tree

~~Atitinkamai valstybės narės daromi pažeidimai gali būti įvairiausių formų.~~

s-24

mok_santr3_63_sak-s24

mok_santr3_63_sak#24

Atitinkamai valstybės narės daromi pažeidimai gali būti įvairiausių formų.

[25] tree

Norint atskleisti esamą situaciją, surasti priežastis ir ieškoti galimų sprendimų ES teisės įgyvendinimui pagerinti, tikslinga šiuos pažeidimus identifikuoti, rasti bendrus jų požymius ir įvertinti.

s-25

mok_santr3_63_sak-s25

mok_santr3_63_sak#25

[26] tree

~~Straipsnyje pateikiama bendra analizė tų atvejų, kai Lietuva pagrįstai ar tariamai buvo kaltinama nevykdanti savo įsipareigojimų įgyvendinti ES teisę.~~

s-26

mok_santr3_63_sak-s26

mok_santr3_63_sak#26

Straipsnyje pateikiama bendra analizė tų atvejų, kai Lietuva pagrįstai ar tariamai buvo kaltinama nevykdanti savo įsipareigojimų įgyvendinti ES teisę.

[27] tree

~~Lietuvos patirtis pateikiama bendrame dešimties naujųjų ES valstybių narių kontekste, taip pat kartais lyginama su senosiomis ES valstybėmis.~~

s-27

mok_santr3_63_sak-s27

mok_santr3_63_sak#27

Lietuvos patirtis pateikiama bendrame dešimties naujųjų ES valstybių narių kontekste, taip pat kartais lyginama su senosiomis ES valstybėmis.

[28] tree

~~Taip pat išsamiai pateikiamos ir analizuojamos Lietuvos daromų pažeidimų formos, siekiama atskleisti jų priežastis.~~

s-28

mok_santr3_63_sak-s28

mok_santr3_63_sak#28

Taip pat išsamiai pateikiamos ir analizuojamos Lietuvos daromų pažeidimų formos, siekiama atskleisti jų priežastis.

[29] tree

Nors esama ES teisės įgyvendinimo padėtis Lietuvoje ir bendros tendencijos jokių rimtesnių grėsmių neatskleidžia, nagrinėjant atskiras pažeidimų grupes stengiamasi rasti joms būdingas priežastis ir veiksmus, kuriais tokių pažeidimų skaičių būtų galima sumažinti.

s-29

mok_santr3_63_sak-s29

mok_santr3_63_sak#29

[30] tree

~~FORMULAVIMO POVEIKIS VERTINANT ĮVYKIŲ LAIKĄ~~

s-30

mok_santr3_63_sak-s30

mok_santr3_63_sak#30

FORMULAVIMO POVEIKIS VERTINANT ĮVYKIŲ LAIKĄ

[31] tree

~~Vaclovas Martišius~~

s-31

mok_santr3_63_sak-s31

mok_santr3_63_sak#31

Vaclovas Martišius

[32] tree

~~Tyrimas yra skirtas nustatyti, ar laiko trukmės nusakymo pobūdis veikia žmonių įvykio laiko vertinimus.~~

s-32

mok_santr3_63_sak-s32

mok_santr3_63_sak#32

Tyrimas yra skirtas nustatyti, ar laiko trukmės nusakymo pobūdis veikia žmonių įvykio laiko vertinimus.

[33] tree

Buvo tikrinama hipotezė, kad instrukcijoje nurodžius apatinę laiko tarpo ribą data, tiriamieji tiksliau pasako, ar įvykis atsitiko tuo laikotarpiu, negu tokios datos nenurodžius, o tiesiog paklausus, ar įvykis atsitiko tam tikru laiku, pavyzdžiui, paskutinį pusmetį.

s-33

mok_santr3_63_sak-s33

mok_santr3_63_sak#33

[34] tree

~~Tyrimo duomenys hipotezę patvirtino.~~

s-34

mok_santr3_63_sak-s34

mok_santr3_63_sak#34

Tyrimo duomenys hipotezę patvirtino.

[35] tree

~~Grupė, kuriai apatinė laiko tarpo riba buvo nurodyta data, padarė mažiau klaidų (t 58 = 4,084; p = 0,000; rpb = 0,42).~~

s-35

mok_santr3_63_sak-s35

mok_santr3_63_sak#35

Grupė, kuriai apatinė laiko tarpo riba buvo nurodyta data, padarė mažiau klaidų (t 58 = 4,084; p = 0,000; rpb = 0,42).

[36] tree

~~Data, žyminti apatinę laiko tarpo ribą, tampa orientyru, padidinančiu laiko nustatymo tikslumą.~~

s-36

mok_santr3_63_sak-s36

mok_santr3_63_sak#36

Data, žyminti apatinę laiko tarpo ribą, tampa orientyru, padidinančiu laiko nustatymo tikslumą.

[37] tree

~~Žmonės pažeidžia invariantiškumo principą nurodydami, ar įvykis atsitiko tam tikru laikotarpiu.~~

s-37

mok_santr3_63_sak-s37

mok_santr3_63_sak#37

Žmonės pažeidžia invariantiškumo principą nurodydami, ar įvykis atsitiko tam tikru laikotarpiu.

[38] tree

~~NEVILTIES LYGIS, NUOSTATOS SAVIŽUDYBIŲ ATŽVILGIU IR SUICIDINĖ RIZIKA~~

s-38

mok_santr3_63_sak-s38

mok_santr3_63_sak#38

NEVILTIES LYGIS, NUOSTATOS SAVIŽUDYBIŲ ATŽVILGIU IR SUICIDINĖ RIZIKA

[39] tree

~~Paulius Skruibis, Evaldas Kazlauskas, Danutė Gailienė~~

s-39

mok_santr3_63_sak-s39

mok_santr3_63_sak#39

Paulius Skruibis, Evaldas Kazlauskas, Danutė Gailienė

[40] tree

Remdamiesi ankstesnių tyrimų rezultatais keliame prielaidą, kad nuostatos savižudybių atžvilgiu yra svarbus kintamasis įvertinant savižudybės riziką (suicidiškumą) - nevilties lygis ir nuostatos savižudybių atžvilgiu geriau prognozuoja tiriamųjų savižudybės riziką negu tik nevilties lygis.

s-40

mok_santr3_63_sak-s40

mok_santr3_63_sak#40

[41] tree

~~Hipotezė yra tikrinama jaunų vyrų, atliekančių privalomąją karinę tarnybą, imtyje (N = 368).~~

s-41

mok_santr3_63_sak-s41

mok_santr3_63_sak#41

Hipotezė yra tikrinama jaunų vyrų, atliekančių privalomąją karinę tarnybą, imtyje (N = 368).

[42] tree

~~Tyrimo metu nustatyta, kad įvairūs nuostatų savižudybių atžvilgiu aspektai ir nevilties lygis yra reikšmingai susiję su tiriamųjų suicidiškumu.~~

s-42

mok_santr3_63_sak-s42

mok_santr3_63_sak#42

Tyrimo metu nustatyta, kad įvairūs nuostatų savižudybių atžvilgiu aspektai ir nevilties lygis yra reikšmingai susiję su tiriamųjų suicidiškumu.

[43] tree

~~Stipriausiai su suicidiškumu koreliavo savižudybės priimtinumas (r = 0,36, p < 0,01).~~

s-43

mok_santr3_63_sak-s43

mok_santr3_63_sak#43

Stipriausiai su suicidiškumu koreliavo savižudybės priimtinumas (r = 0,36, p < 0,01).

[44] tree

Taikant hierarchinę daugiamatę regresiją nustatyta, kad nevilties lygis prognozuoja 21,1 proc. suicidiškumo kintamojo variacijos, o nevilties lygis kartu su nuostatomis savižudybės atžvilgiu - 34,2 proc.

s-44

mok_santr3_63_sak-s44

mok_santr3_63_sak#44

[45] tree

~~Gauti rezultatai patvirtino prielaidą, kad nevilties lygio ir nuostatų savižudybių atžvilgiu sąveika vyrų suicidiškumą prognozuoja geriau, negu nevilties lygis atskirai.~~

s-45

mok_santr3_63_sak-s45

mok_santr3_63_sak#45

Gauti rezultatai patvirtino prielaidą, kad nevilties lygio ir nuostatų savižudybių atžvilgiu sąveika vyrų suicidiškumą prognozuoja geriau, negu nevilties lygis atskirai.

[46] tree

~~SMURTO RODYMAS LIETUVOS TELEVIZIJOS LAIDOSE~~

s-46

mok_santr3_63_sak-s46

mok_santr3_63_sak#46

SMURTO RODYMAS LIETUVOS TELEVIZIJOS LAIDOSE

[47] tree

~~Rugilė Kiguolytė, Gintautas Valickas~~

s-47

mok_santr3_63_sak-s47

mok_santr3_63_sak#47

Rugilė Kiguolytė, Gintautas Valickas

[48] tree

~~Šio darbo tikslas - įvertinti pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų (TV 3, LNK, LRT) rodomą smurtą.~~

s-48

mok_santr3_63_sak-s48

mok_santr3_63_sak#48

Šio darbo tikslas - įvertinti pagrindinių Lietuvos televizijos kanalų (TV 3, LNK, LRT) rodomą smurtą.

[49] tree

Duomenims rinkti buvo naudojamas skaitmeninių vaizdo diskų grotuvas, kuris tris kartus per dieną po 15 minučių įrašydavo atsitiktinai pasirinktas šių trijų televizijos kanalų laidų ištraukas.

s-49

mok_santr3_63_sak-s49

mok_santr3_63_sak#49

[50] tree

~~Visą tyrimo medžiagą sudarė 18 valandų įrašai.~~

s-50

mok_santr3_63_sak-s50

mok_santr3_63_sak#50

Visą tyrimo medžiagą sudarė 18 valandų įrašai.

[51] tree

Smurto aktai buvo vertinami remiantis mūsų sudarytais kriterijais (atskirai vertinome fizinį, psichinį smurtą, smurto padarinius, ginklų ir kitų su smurtu susijusių daiktų rodymą ir pranešimus apie smurtą).

s-51

mok_santr3_63_sak-s51

mok_santr3_63_sak#51

[52] tree

~~Vertinant smurto aktus taip pat buvo pasitelkti du nepriklausomi žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų grupės nariai.~~

s-52

mok_santr3_63_sak-s52

mok_santr3_63_sak#52

Vertinant smurto aktus taip pat buvo pasitelkti du nepriklausomi žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų grupės nariai.

[53] tree

~~Gauti rezultatai parodė, kad vidutinis smurto rodymo dažnis LRT, LNK ir TV 3 programose yra 10,8 smurto akto per valandą (TV 3 - 16,3 smurto akto, LNK - 10 smurto aktų, LRT - 6 smurto aktai).~~

s-53

mok_santr3_63_sak-s53

mok_santr3_63_sak#53

Gauti rezultatai parodė, kad vidutinis smurto rodymo dažnis LRT, LNK ir TV 3 programose yra 10,8 smurto akto per valandą (TV 3 - 16,3 smurto akto, LNK - 10 smurto aktų, LRT - 6 smurto aktai).

[54] tree

Įvairiose televizijos laidose vyrauja fizinis smurtas, tiek fizinio, tiek psichinio smurto rodymas dažniausiai yra savitikslis, beveik 46 proc. visų smurto atvejų nebuvo rodoma jokių pastebimų smurto padarinių aukai, beveik 49 proc. - nebuvo pateikiama aiškaus smurto arba smurtautojo vertinimo.

s-54

mok_santr3_63_sak-s54

mok_santr3_63_sak#54

[55] tree

~~Taip pat nustatyta, kad daugiausia fizinio ir psichinio smurto aktų rodoma animacinių filmų metu.~~

s-55

mok_santr3_63_sak-s55

mok_santr3_63_sak#55

Taip pat nustatyta, kad daugiausia fizinio ir psichinio smurto aktų rodoma animacinių filmų metu.

[56] tree

~~SUBJEKTYVAUS TRAUMINIO PATYRIMO IR POTRAUMINIO AUGIMO BEI POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMO SĄSAJOS~~

s-56

mok_santr3_63_sak-s56

mok_santr3_63_sak#56

SUBJEKTYVAUS TRAUMINIO PATYRIMO IR POTRAUMINIO AUGIMO BEI POTRAUMINIO STRESO SUTRIKIMO SĄSAJOS

[57] tree

~~Evaldas Kazlauskas, Irma Šimėnaitė, Danutė Gailienė~~

s-57

mok_santr3_63_sak-s57

mok_santr3_63_sak#57

Evaldas Kazlauskas, Irma Šimėnaitė, Danutė Gailienė

[58] tree

~~Potrauminis augimas yra teigiami psichologiniai padariniai po traumos, kurie pasireiškia savęs suvokimo, požiūrio į pasaulį ir tarpasmeninių santykių pokyčiais (Tedeschi and Calhoun, 1996).~~

s-58

mok_santr3_63_sak-s58

mok_santr3_63_sak#58

Potrauminis augimas yra teigiami psichologiniai padariniai po traumos, kurie pasireiškia savęs suvokimo, požiūrio į pasaulį ir tarpasmeninių santykių pokyčiais (Tedeschi and Calhoun, 1996).

[59] tree

~~Pozityvūs procesai po traumos dar tik pradedami tyrinėti, todėl nėra žinoma, kokios yra potrauminio augimo (PTA), trauminio įvykio intensyvumo ir potrauminio streso sutrikimo (PTSS) sąsajos.~~

s-59

mok_santr3_63_sak-s59

mok_santr3_63_sak#59

Pozityvūs procesai po traumos dar tik pradedami tyrinėti, todėl nėra žinoma, kokios yra potrauminio augimo (PTA), trauminio įvykio intensyvumo ir potrauminio streso sutrikimo (PTSS) sąsajos.

[60] tree

~~Siekiant įvertinti ryšius tarp trauminės patirties ir PTSS bei PTA, buvo ištirti 104 studentiško amžiaus jaunuoliai, per savo gyvenimą patyrę bent vieną trauminį įvykį.~~

s-60

mok_santr3_63_sak-s60

mok_santr3_63_sak#60

Siekiant įvertinti ryšius tarp trauminės patirties ir PTSS bei PTA, buvo ištirti 104 studentiško amžiaus jaunuoliai, per savo gyvenimą patyrę bent vieną trauminį įvykį.

[61] tree

~~Tako analizės modelis parodė, kad subjektyvus trauminės patirties intensyvumas yra veiksnys, reikšmingai prognozuojantis tiek PTSS, tiek PTA.~~

s-61

mok_santr3_63_sak-s61

mok_santr3_63_sak#61

Tako analizės modelis parodė, kad subjektyvus trauminės patirties intensyvumas yra veiksnys, reikšmingai prognozuojantis tiek PTSS, tiek PTA.

[62] tree

~~Kuo reakcija į trauminį įvykį yra stipresnė, tuo labiau išreikšti PTSS ir PTA požymiai.~~

s-62

mok_santr3_63_sak-s62

mok_santr3_63_sak#62

Kuo reakcija į trauminį įvykį yra stipresnė, tuo labiau išreikšti PTSS ir PTA požymiai.

[63] tree

Nustatytas nestiprus teigiamas ryšys tarp PTSS ir PTA parodė, kad, norėdami geriau suprasti, kaip jaučiasi asmenys po traumos, turime atsižvelgti ir į teigiamus (PTA), ir į neigiamus (PTSS) traumos padarinius.

s-63

mok_santr3_63_sak-s63

mok_santr3_63_sak#63

Edit as list • Text view • Dependency trees