Sentence view
Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS
| Language | Lithuanian |
|---|
| Project | ALKSNIS |
|---|
| Corpus Part | train |
|---|
REIŠKINIAI.
s-1
Parulskis-5-s1
Parulskis-5#1
REIŠKINIAI.
Vieną dieną ėmiau žiūrėti į daiktus.
s-2
Parulskis-5-s2
Parulskis-5#2
Vieną dieną ėmiau žiūrėti į daiktus.
Žmonės buvo bjaurūs ir nepažįstami, o daiktai patys sau.
s-3
Parulskis-5-s3
Parulskis-5#3
Žmonės buvo bjaurūs ir nepažįstami, o daiktai patys sau.
Aš taip pat buvau žmogus, taigi bjaurus ir nepažįstamas.
s-4
Parulskis-5-s4
Parulskis-5#4
Aš taip pat buvau žmogus, taigi bjaurus ir nepažįstamas.
Iš pradžių nieko daugiau nei tiesiog daiktai jie man nereiškė.
s-5
Parulskis-5-s5
Parulskis-5#5
Iš pradžių nieko daugiau nei tiesiog daiktai jie man nereiškė.
Tačiau kuo ilgiau į juos žiūrėjau, tuo labiau su jais vyko kažkas neįprasto: daiktiškumas tirpo ir sklaidėsi, o ryškėjo tai, ką įprasta vadinti žmogiškumu, beveik aiškiai galėjau įžvelgti jų bruožus, antropomorfiškėjančias galūnes, savybes, būdingas tiktai žmonėms.
s-6
Parulskis-5-s6
Parulskis-5#6
Tačiau kuo ilgiau į juos žiūrėjau, tuo labiau su jais vyko kažkas neįprasto: daiktiškumas tirpo ir sklaidėsi, o ryškėjo tai, ką įprasta vadinti žmogiškumu, beveik aiškiai galėjau įžvelgti jų bruožus, antropomorfiškėjančias galūnes, savybes, būdingas tiktai žmonėms.
Jie buvo pilni įvairių tęsinių, besidriekiančių į praeitį, tvyrančių dabartyje, pretenduojančių ne į fizinę, o į dvasinę kaimynystę.
s-7
Parulskis-5-s7
Parulskis-5#7
Jie buvo pilni įvairių tęsinių, besidriekiančių į praeitį, tvyrančių dabartyje, pretenduojančių ne į fizinę, o į dvasinę kaimynystę.
Tie daiktai, kurie nebuvo susiję su įsijautimais, prisiminimais, tie, kurie neturėjo sentimentalumo auros, buvo neįdomūs ir nepažįstami man.
s-8
Parulskis-5-s8
Parulskis-5#8
Tie daiktai, kurie nebuvo susiję su įsijautimais, prisiminimais, tie, kurie neturėjo sentimentalumo auros, buvo neįdomūs ir nepažįstami man.
Arba atvirkščiai – jie nesidomėjo manimi ir aš jų, netgi esančių visai šalia, nemačiau, negalėjau paliesti.
s-9
Parulskis-5-s9
Parulskis-5#9
Arba atvirkščiai – jie nesidomėjo manimi ir aš jų, netgi esančių visai šalia, nemačiau, negalėjau paliesti.
Kai kurie daiktai visiškai prarado savo regimąją substanciją ir virto reiškiniais, o kai kurie reiškiniai – atvirkščiai, sudaiktėjo ir savo briaunomis ėmė budelio ritmu belstis į mano kaukolės korpusą.
s-10
Parulskis-5-s10
Parulskis-5#10
Kai kurie daiktai visiškai prarado savo regimąją substanciją ir virto reiškiniais, o kai kurie reiškiniai – atvirkščiai, sudaiktėjo ir savo briaunomis ėmė budelio ritmu belstis į mano kaukolės korpusą.
Krikščionių Viešpats yra rūsčiai pasakęs – neturėk kitų daiktų, tik mane vieną.
s-11
Parulskis-5-s11
Parulskis-5#11
Krikščionių Viešpats yra rūsčiai pasakęs – neturėk kitų daiktų, tik mane vieną.
O krikščionys nepaklausė ir prisidarė daiktų tiek, kad dabar nebežino, kuris iš jų buvo svarbiausias.
s-12
Parulskis-5-s12
Parulskis-5#12
O krikščionys nepaklausė ir prisidarė daiktų tiek, kad dabar nebežino, kuris iš jų buvo svarbiausias.
Man atsitiko dar juokingiau – kad ir kaip ilgai žiūrėjau į daiktus, beveik nieko nesugebėjau apie juos suprasti.
s-13
Parulskis-5-s13
Parulskis-5#13
Man atsitiko dar juokingiau – kad ir kaip ilgai žiūrėjau į daiktus, beveik nieko nesugebėjau apie juos suprasti.
Jeigu tų daiktų nenaudodavau, jų tarsi ir nebuvo.
s-14
Parulskis-5-s14
Parulskis-5#14
Jeigu tų daiktų nenaudodavau, jų tarsi ir nebuvo.
Stoviu vidury kambario, ir man egzistuoja tiktai tos lentos, į kurias remiasi mano kojos.
s-15
Parulskis-5-s15
Parulskis-5#15
Stoviu vidury kambario, ir man egzistuoja tiktai tos lentos, į kurias remiasi mano kojos.
Neįjungtas televizorius arba kompiuteris – kokie gi tai daiktai, kažkokios beprasmiškos dėžės.
s-16
Parulskis-5-s16
Parulskis-5#16
Neįjungtas televizorius arba kompiuteris – kokie gi tai daiktai, kažkokios beprasmiškos dėžės.
O kai juos įjungi, jie staiga virsta reiškiniais ir jų jau nebegali apmąstyti kaip daiktų.
s-17
Parulskis-5-s17
Parulskis-5#17
O kai juos įjungi, jie staiga virsta reiškiniais ir jų jau nebegali apmąstyti kaip daiktų.
Nežinau, kaip įjungti arba išjungti Dievą, jis man taip ir liko tarp daikto ir reiškinio, nors abu jie svarbūs.
s-18
Parulskis-5-s18
Parulskis-5#18
Nežinau, kaip įjungti arba išjungti Dievą, jis man taip ir liko tarp daikto ir reiškinio, nors abu jie svarbūs.
Juk jeigu jis vienus norėjo apakinti, o kitus apšviesti, tai vis tiek, net ir tamsoje, nuolat į kažką atsitrenkiu, ir skauda.
s-19
Parulskis-5-s19
Parulskis-5#19
Juk jeigu jis vienus norėjo apakinti, o kitus apšviesti, tai vis tiek, net ir tamsoje, nuolat į kažką atsitrenkiu, ir skauda.
Edit as list • Text view • Dependency trees