Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS

s-1

Parulskis-2-s1

Parulskis-2#1

AUTOMOBILIS.

s-2

Parulskis-2-s2

Parulskis-2#2

Automobilis toks didelis daiktas, kad jį net daiktu vadinti nepadoru.

s-3

Parulskis-2-s3

Parulskis-2#3

Jis peraugęs daikto definiciją.

s-4

Parulskis-2-s4

Parulskis-2#4

Kaip butas ar namas.

s-5

Parulskis-2-s5

Parulskis-2#5

Arba kapas.

s-6

Parulskis-2-s6

Parulskis-2#6

Daiktas, į kurį tu telpi, kurio negali pernešti, pastumti arba sugalvojęs išmesti jį į šiukšlių konteinerį.

s-7

Parulskis-2-s7

Parulskis-2#7

Jeigu nori ką nors su juo padaryti, turi pats truputį tapti daiktu, t. y. jo dalimi.

s-8

Parulskis-2-s8

Parulskis-2#8

Daugelis vyrų savo automobilius myli labiau negu savo žmonas.

s-9

Parulskis-2-s9

Parulskis-2#9

Aš savo automobilių visuomet šiek tiek privengiau.

s-10

Parulskis-2-s10

Parulskis-2#10

Visuomet jaučiuosi esąs tik priedas jų salonuose.

s-11

Parulskis-2-s11

Parulskis-2#11

Ir ne pats reikalingiausias.

s-12

Parulskis-2-s12

Parulskis-2#12

Su automobiliu, kaip nė su vienu kitu daiktu (pavyzdžiui, skrudintuvu ar sulčiaspaude), pamažu susisieja nemažai įvairių sentimentų ir prisiminimų.

s-13

Parulskis-2-s13

Parulskis-2#13

Mano baltą „Ford Sierrą “nuolat kas nors daužė: tai aš pats, tai kas nors kitas.

s-14

Parulskis-2-s14

Parulskis-2#14

Nerasi vairuotojo, kuriam nebūtų malonu matyti, kaip daužomas svetimas automobilis.

s-15

Parulskis-2-s15

Parulskis-2#15

Sunkiai surasi sveiko proto vairuotoją, kuris nekentėtų matydamas, kaip niokojamas jo automobilis.

s-16

Parulskis-2-s16

Parulskis-2#16

Panašus jausmas būna sapne – matai ką nors baisaus, tarsi sulėtintai, suvoki, kad tai sapnas, bet vis tiek išgyveni baimę.

s-17

Parulskis-2-s17

Parulskis-2#17

Einu į stovėjimo aikštelę ir sapnuoju – į mano „Fordą “lekia „Golfas “.

s-18

Parulskis-2-s18

Parulskis-2#18

Atbulas, dideliu greičiu.

s-19

Parulskis-2-s19

Parulskis-2#19

Stebiuosi, beveik žaviuosi vairuotojo drąsa ir polėkiu – jis juk sustos per keletą centimetrų nuo mano užpakalinio buferio...

s-20

Parulskis-2-s20

Parulskis-2#20

Juk sustos, tiesa?

s-21

Parulskis-2-s21

Parulskis-2#21

Ne, nesustos?

s-22

Parulskis-2-s22

Parulskis-2#22

Sustos ?!

s-23

Parulskis-2-s23

Parulskis-2#23

Ne!

s-24

Parulskis-2-s24

Parulskis-2#24

Jeigu lekiantis automobilis atrodė tarsi sulėtintas, tai smūgis įvyksta labai realiame laike, kone pagreitintai.

s-25

Parulskis-2-s25

Parulskis-2#25

Fordas priekiniais ratais net užšoka ant aukšto bordiūro, o „Volksvagenas “atšoka atgal.

s-26

Parulskis-2-s26

Parulskis-2#26

Prie „VW Golf “vairo sėdi moteris, bent jau nereikia spręsti nykių vyriškų problemų – duot į snukį ar elgtis padoriai, t. y. pačiam gaut.

s-27

Parulskis-2-s27

Parulskis-2#27

Laba diena, sakau vairuotojai, gerai važiuojate, labas, atsako ji rusiškai, ir vėl jungia pavarą, ir vėl, po velnių, ima važiuoti atbula, tarsi norėdama pribaigti ir taip jau išsižiojusį mano transporto galą.

s-28

Parulskis-2-s28

Parulskis-2#28

Ne į tą pusę judat, sakau atsargiai, bijodamas užgauti feminizmo judėjimą.

s-29

Parulskis-2-s29

Parulskis-2#29

Ko jinai, kalė (rusiškai „suka “), ne į tą pusę važiuoja, klausia manęs vairuotoja.

s-30

Parulskis-2-s30

Parulskis-2#30

Tai dėl telepatijos problemų, automobiliai dar neišmoko skaityti žmogaus minčių, sakau jai, nors Japonijoj gal jau ir išmoko, viskas dabar taip greitai keičiasi.

s-31

Parulskis-2-s31

Parulskis-2#31

Nesuprantu, žiūri jinai išpūtusi akis.

s-32

Parulskis-2-s32

Parulskis-2#32

Jūs jungiat atbulinę pavarą, o norit, kad judėtų pirmyn, aiškinu žinovo balsu (tai toks pasipūtimo ir koktaus atsainumo sklidinas balsas, ypač būdingas vyrams, kurie ką nors aiškina moterims apie techniką arba sportą).

s-33

Parulskis-2-s33

Parulskis-2#33

Matote, sakau nutaisęs minėtąjį balsą, kai kuriuose automobiliuose, tarp jų ir „VW Golf “, atbulinė pavara įjungiama ta pačia kryptimi kaip ir pirmoji.

s-34

Parulskis-2-s34

Parulskis-2#34

Dėl neįgudimo kai kurie žmonės painioja.

s-35

Parulskis-2-s35

Parulskis-2#35

Vėliau viskas buvo tik dar blogiau: pradėjome bendrauti, nuvažiavome į jos butą naujame rajone, užmezgėme paviršutiniškus santykius...

s-36

Parulskis-2-s36

Parulskis-2#36

Ir tą akimirką, kai paėmiau iš jos pinigus būsimam remontui, jaučiausi paskutinis kiaulė.

s-37

Parulskis-2-s37

Parulskis-2#37

Kažkas manyje lemiamą akimirką išskysta, pro visas siūles ima veržtis apipuvęs žmogiškumas, pašvinkęs gailestis, inkštiruota gėda ir gleivėtas atlaidumas.

s-38

Parulskis-2-s38

Parulskis-2#38

Chrestomatijose šios savybės aprašomos kaip kilnios ir taurinančios tamsią žmogaus prigimtį, tačiau jomis apdovanotieji asmenys dažniausiai lieka kvailio vietoje ir dėl to nuolat kentėdami įsitaiso įvairių ligų.

s-39

Parulskis-2-s39

Parulskis-2#39

Vargu ar tokius gali paguosti Laozi mintis, esą, žmogus, kol gyvas, yra švelnus ir silpnas; miręs jis – kietas ir tvirtas.