Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS

s-1

Navakas-2-s1

Navakas-2#1

BEVARDŽIAI.

s-2

Navakas-2-s2

Navakas-2#2

Jų tarsi neturėtų būti, nes brūkšniais susaistytame ir kableliais sukapotame pasaulyje neištarti dalykai neegzistuoja.

s-3

Navakas-2-s3

Navakas-2#3

Net pervertus paseilintu pirštu visą tą pasaulį, jų turėtume nerasti nė vienoje pastraipoje.

s-4

Navakas-2-s4

Navakas-2#4

Tiesą sakant, jie nebūtini, o nebūtini dalykai į tikslą orientuotoje visuomenėje nupūva savaime.

s-5

Navakas-2-s5

Navakas-2#5

Tačiau jie yra.

s-6

Navakas-2-s6

Navakas-2#6

Net jei jie ramiai gulėtų būties dugne, lyg nemaišomos arbatos tirščiai, juos pastebėtume.

s-7

Navakas-2-s7

Navakas-2#7

Tačiau jie stovi, pakilę kaip kobros, daugybės jų kūnų artumas jau savaime - kirtis.

s-8

Navakas-2-s8

Navakas-2#8

Nejau jie kažką esminga mums užstoja?

s-9

Navakas-2-s9

Navakas-2#9

Svetimi.

s-10

Navakas-2-s10

Navakas-2#10

Tie žmonės, kurių nepažįstam.

s-11

Navakas-2-s11

Navakas-2#11

Mes jų nepradėjom, antraip pažinotume.

s-12

Navakas-2-s12

Navakas-2#12

Jie dauginasi savaime.

s-13

Navakas-2-s13

Navakas-2#13

Ir mums dėl to neramu, nes visi nevaldomi procesai baugūs.

s-14

Navakas-2-s14

Navakas-2#14

Šiek tiek ramina tai, jog nėra akivaizdžių mus jungiančių laidininkų, juos atitvėrusi standi kitoniškumo siena, tad kartais stebėti juos net malonu, lyg rajas akvariume.

s-15

Navakas-2-s15

Navakas-2#15

Tačiau negi negali atsitikti, jog sykį su vienu jų susiliesite delnais, ir iš vienų gyslų į kitas žaibiškai persilies rajų įelektrintas akvariumo vanduo.

s-16

Navakas-2-s16

Navakas-2#16

Visas.

s-17

Navakas-2-s17

Navakas-2#17

Civilizacijų istorija rodo, jog tai ne tik įmanoma, bet ir nuolat vyksta.

s-18

Navakas-2-s18

Navakas-2#18

Dažniausiai natūra praryja kultūrą ir kalbu čia visai ne apie Pompėją.

s-19

Navakas-2-s19

Navakas-2#19

Labiausiai baugina tai, jog nepažįstamieji neturi vardų.

s-20

Navakas-2-s20

Navakas-2#20

Todėl jie ir yra gamtos dalis, nes vardų neturi ir vilkai, kielės, kaštonai.

s-21

Navakas-2-s21

Navakas-2#21

Kartu su pastaraisiais, nepažįstamieji yra didžiojo kosminio ošimo dalis, paskutinis jų stovi turbūt jau ten, kur žvaigždžių radiacija teleidžia egzistuoti metalams bei mineralams.

s-22

Navakas-2-s22

Navakas-2#22

Nepažįstamieji, regis, niekada nesiilsi.

s-23

Navakas-2-s23

Navakas-2#23

Kada beišeitum, jų pilnos gatvės, o troleibusai iš kažkur veža vis naujų.

s-24

Navakas-2-s24

Navakas-2#24

Visuose tau žinomuose būstuose gyvena pažįstami, tai kur gi šitie telpa?

s-25

Navakas-2-s25

Navakas-2#25

Gal jie visą laiką pakeliui iš - į, nes dažniausiai matai juos judančius.

s-26

Navakas-2-s26

Navakas-2#26

Iš taško į tašką, iš tūkstančio taškų į kitą tūkstantį.

s-27

Navakas-2-s27

Navakas-2#27

Taip, banaliai panašu į skruzdes.

s-28

Navakas-2-s28

Navakas-2#28

Skruzdės irgi kraupios, nes nebylios.

s-29

Navakas-2-s29

Navakas-2#29

Nebylus nebūna banalus ir jie (ir jos?) tai žino.

s-30

Navakas-2-s30

Navakas-2#30

Banalybė juos kiek nukenksmintų, sušvelnintų ir prijaukintų, banalybė ir skirta padėti tau išgyventi, tačiau, kad taptų banalūs, jie turi kartotis.

s-31

Navakas-2-s31

Navakas-2#31

Jie visi turi kasdien atlikti kelis tuos pačius judesius.

s-32

Navakas-2-s32

Navakas-2#32

Bet, matyt, nenori ar nesugeba, todėl jie dar pavojingesni.

s-33

Navakas-2-s33

Navakas-2#33

Kasdien jie vis kiti, tu niekada jų neišmoksi.

s-34

Navakas-2-s34

Navakas-2#34

Tiesa, jie kažkokie simetriški, akies kraštu pastebėtuose jų elgsenos fragmentuose slypi keistas logiškumas, lyg jie būtų didžiulis statinys iš lego kaladėlių, o tavo akis tesugebėtų aprėpti vienintelę jo dimensiją.

s-35

Navakas-2-s35

Navakas-2#35

Panašiai raidėms, tepažįstančioms popieriaus lapą, pasaulis turėtų atrodyti dvimatis.

s-36

Navakas-2-s36

Navakas-2#36

Kartais jie eina ne po vieną, po kelis, ir nugirsti jų pokalbių skutai dar sykį įrodo, jog jie antipodai.

s-37

Navakas-2-s37

Navakas-2#37

Tu supranti žodžius, tačiau tau jie nieko nesako.

s-38

Navakas-2-s38

Navakas-2#38

Tavo kalba sukurta tam, kad aiškintų, ne klaidintų, jų - priešingai.

s-39

Navakas-2-s39

Navakas-2#39

Gal dar mėgintum atkoduoti jų kalbą, tačiau žodžius juk supranti, nėr ką koduoti.

s-40

Navakas-2-s40

Navakas-2#40

Gal net priešinga, nes neaišku, kokie tie jų daiktai ir su kokiomis situacijomis susiję.

s-41

Navakas-2-s41

Navakas-2#41

Gali būti, kad tokiose situacijose atsidurti nenorėtum, o juk atkoduoti, suprasti - vadinasi, atsidurti.

s-42

Navakas-2-s42

Navakas-2#42

Todėl geriau jų nesiklausyti, geriau, kai jie vaikšto po vieną ir kalba mintyse.

s-43

Navakas-2-s43

Navakas-2#43

Jie gal dar nebus pastebėję, jog kalbėti mintyse yra tam tikra prasme seklesnis veiksmas nei tiesiog galvoti.

s-44

Navakas-2-s44

Navakas-2#44

Taip jie gal pasidarys seklesni, ims kartotis ir kada nors taps banalūs.

s-45

Navakas-2-s45

Navakas-2#45

Galėsi atsisukti į juos ir šyptelti: aha!

s-46

Navakas-2-s46

Navakas-2#46

Laikraščiai irgi kasdien rašo tarsi apie juos.

s-47

Navakas-2-s47

Navakas-2#47

Tačiau tarsi ir ne, nes foniniai žmonės laikraščiuose daug mažiau realūs už Romeo ir Džuljetą, o pirmo plano figūros gal jau ir būtų pavojingos, bet tam yra du žaibolaidžiai.

s-48

Navakas-2-s48

Navakas-2#48

Pirma, jos visada turi vardus, antra, jos visada ką nors veikia, veikė, su jomis kas nors yra atsitikę arba jos jau negyvos.

s-49

Navakas-2-s49

Navakas-2#49

Tai konkretu, lokalu ir tai iš esmės guodžia.

s-50

Navakas-2-s50

Navakas-2#50

Laikraštis apskritai yra vienas efektyviausių pasaulio humanizavimo mechanizmų.

s-51

Navakas-2-s51

Navakas-2#51

Jei ne tylieji jo rytmečiai, žmonija veikiausiai vėl būtų susiliejusi su gamta.

s-52

Navakas-2-s52

Navakas-2#52

Nepažįstamieji, tiesa, laikraščius irgi skaito, dažniausiai parkuose ant suoliukų, tarsi slapta, tačiau laikraštis įgauna prasmę tik su kuo nors aptartas.

s-53

Navakas-2-s53

Navakas-2#53

Tuomet įsijungia laikraščio baterijos, maitinančios pokalbių taktikas bei mąstymų strategijas, o nepažįstamieji taip ir lieka parkuose, vieni, tad laikraščiai jų rankose atrodo itin absurdiškai.

s-54

Navakas-2-s54

Navakas-2#54

Vis dėlto keista, kad kai kuriuos veiksmus atlieki ir tu, ir jie.

s-55

Navakas-2-s55

Navakas-2#55

Vaikštote, kalbate, skaitote.

s-56

Navakas-2-s56

Navakas-2#56

Tiesa, tų veiksmų, kiek pastebėjai, nėra daug, o ir esamų mažėja, nes kuo labiau sensti, tuo mažiau tavo gyvenime veiksmų.

s-57

Navakas-2-s57

Navakas-2#57

Ar tai, kad jie, tavo pastebėjimu, atlieka mažiau veiksmų nei tu, reikštų, jog jie už tave senesni?

s-58

Navakas-2-s58

Navakas-2#58

Jei taip, jie pirmi numirs!

s-59

Navakas-2-s59

Navakas-2#59

Galėsi dar keletą metų pagyventi saugiai ir erdviai, toks ir yra senatvės etalonas.

s-60

Navakas-2-s60

Navakas-2#60

Vis dėlto turėtų būti kokia nors išeitis, nuo jų reikėtų kuo greičiau detoksikuotis, juos reikėtų kažkaip prisijaukinti, atspėti, ištarti.

s-61

Navakas-2-s61

Navakas-2#61

Kas nors, kaip Dievas kadaise, turėtų atspėti jų vardus.

s-62

Navakas-2-s62

Navakas-2#62

Dievas juk nedavė vardų, atspėjo, tigras juk ir prieš tai buvo tigras.

s-63

Navakas-2-s63

Navakas-2#63

Tad visai įmanoma įsivaizduoti, jog jie kažkur nukišę tuos vardus turi.

s-64

Navakas-2-s64

Navakas-2#64

Ir gal kas nors vieną rytą išdrįs žengti tarp jų ir išspėlios juos visus iki vieno?

s-65

Navakas-2-s65

Navakas-2#65

Ir gal tai būsi tu?

s-66

Navakas-2-s66

Navakas-2#66

Kuo tu vardu?