Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS

s-1

Katkus-1-s1

Katkus-1#1

Manot, čia kalba pavydas?

s-2

Katkus-1-s2

Katkus-1#2

Ne.

s-3

Katkus-1-s3

Katkus-1#3

Jei iš tikrųjų pavydėčiau, neprisipažinčiau.

s-4

Katkus-1-s4

Katkus-1#4

Nei sau, nei kitiems.

s-5

Katkus-1-s5

Katkus-1#5

Ir susigalvočiau kokią kompensacinę schemą; juk nėra labai sunku įsivaizduoti, kad esi nepaprastasis ir įgaliotasis Kultūros pasiuntinys ir niekini šituos menkus, bandomis besiganančius žmogiūkščius.

s-6

Katkus-1-s6

Katkus-1#6

Arba – kad pabaiga ir tuštuma jau netoli, ir tik tie, kurie išlaikė neužterštą Dvasios ugnį, pasieks Vandenio amžių ir sėdės Madam Blavatskajos kairėje per amžius.

s-7

Katkus-1-s7

Katkus-1#7

Ir nepastebėsi, kaip atsiras bendraminčių ratelis, kuriame „tarp mūsų “galėsi persimesti reikšmingu žodžiu arba reikšmingiau patylėti.

s-8

Katkus-1-s8

Katkus-1#8

Netinka, man tas netinka.

s-9

Katkus-1-s9

Katkus-1#9

Kad ir kokie paiki būtų žmonės, jie nėra anoniminių demonų užvaldytos marionetės.

s-10

Katkus-1-s10

Katkus-1#10

Kiekvienas iš jų, net ir elementarus chuliganėlis ar alaus kiosko pardavėja, kurie makaluoja rankomis ir spiegia prie roko koncerto scenos, turi tuos pačius poreikius kaip ir tie, kurie pasimėgaudami skaito Proustą ar Borgesą.

s-11

Katkus-1-s11

Katkus-1#11

Nekasdieniškų, stiprių pojūčių poreikį.

s-12

Katkus-1-s12

Katkus-1#12

Tikrumo ir grožio poreikį.

s-13

Katkus-1-s13

Katkus-1#13

Poreikį kažko, kas būtų labai panašu į gyvenimo srautą, tačiau aprėpiamiau ir aiškiau.

s-14

Katkus-1-s14

Katkus-1#14

Skiriasi pavidalai, jų sudėtingumas, raiškos priemonės, bet esmė lieka ta pati.

s-15

Katkus-1-s15

Katkus-1#15

Kita vertus, manęs nežavi įsitikinimas, kad popkultūra yra savotiškas matas ir etalonas, į kurį visi turi lygiuotis.

s-16

Katkus-1-s16

Katkus-1#16

Perteklinės roko & kino citatos, ne vieno amžininko rašytojo baimė pasirodyti nuobodžiu intelektualu, mėšlungiškos pastangos (ypač prozininkų) nė akimirkos nenustoti entertaininti skaitytoją – tai man atrodo kapituliacijos ženklas.

s-17

Katkus-1-s17

Katkus-1#17

Suprantu, kad popkultūrinė kalba žadina viltį, jog įmanoma įveikti moderniojo gyvenimo komplikacijas, uždarus meno bei filosofijos žargonus ir grįžti į šiltą ir nuoširdų liaudies glėbį.

s-18

Katkus-1-s18

Katkus-1#18

Vis dėlto paprasta ir spontaniška ši kalba yra tik iš pirmo žvilgsnio.

s-19

Katkus-1-s19

Katkus-1#19

Iš antro – pasimato mieli veideliai, kurie viską apskaičiavę ir atkalę – todėl geriau ilgai nesistebeilyti.

s-20

Katkus-1-s20

Katkus-1#20

O ir apskritai – literatūra nesivelka įkandin popmuzikos ar kino.

s-21

Katkus-1-s21

Katkus-1#21

Greičiau jau atvirkščiai.

s-22

Katkus-1-s22

Katkus-1#22

Simultaniško pasakojimo modelis, neseniai išpopuliarėjęs kine, literatūroje naudojamas nuo neatmenamų laikų, ir tai tik vienas pavyzdys.

s-23

Katkus-1-s23

Katkus-1#23

Nors šiandien literatūra ne tokia pastebima, ji vis dar yra žemėn įleistas rūsio skliautas, be kurio neišsilaikytų joks menų statinys.