s-101
| Ar jūsų profesija susijusi su kūryba, tam tikro produkto gaminimu? |
s-102
| Ar dažnai darbe sėdite ir galvojate „kad tik jie nuliptų man nuo galvos, tada pradėčiau dirbti “? |
s-103
| Ar mokate efektyviai planuoti savo laiką? |
s-104
| Ar atliekate darbus iki nustatytų terminų, net jei niekas jums jų neprimena? |
s-105
| Ar esate pats sau griežčiausias kritikas? |
s-106
| Ar jus erzina darbe sklandančios paskalos? |
s-107
| Ar žodis „laisvė “jums pakutena paširdžius? |
s-108
| Ar viršvalandžiai jums yra retenybė? |
s-109
| Ar turite daug socialinių kontaktų ir esate linkęs rodyti iniciatyvą bendrauti? |
s-110
| Dviračių takai - pinigai į balą |
s-111
| Sostinės savivaldybės atlikti tyrimai rodo, kad pėsčiomis ir dviračiais po miestą keliauja per 30 proc. vilniečių, tačiau ekologiško transporto idėja atsigręžė prieš miestiečius, nes mėgėjai švilpti dviračiais ėmė kelti pavojų pėstiesiems. |
s-112
| Iškoneveikė mamą |
s-113
| Jauna vilnietė, paskambinusi į redakciją, papasakojo, kad buvo sūriais žodžiais iškoneveikta dviratininko, jog nepasitraukė iš kelio ir dviratininkui teko sustoti. |
s-114
| Pasak pasipiktinusios tokiu dviratininko elgesiu mamos, dviratininkas vos neįsirėžė į vežimėlį, kuriame sėdėjo jos vaikutis. |
s-115
| Šoką patyrusi moteris tikino, kad K. Kalinausko gatvėje, kurioje ji gyvena, dviračių takai vingiuoja šaligatviais, vietomis taip susiaurėjančiais, kad pėstieji ir dviratininkai negali prasilenkti, o neišvengiami susidūrimai tampa konfliktų priežastimi. |
s-116
| Ypač kai vadinamaisiais dviračių takais švilpia grupė dviratininkų. |
s-117
| Oranžinis palikimas |
s-118
| Daugelis vilniečių jau pamiršo prieš penkerius metus absoliučiu krachu pasibaigusią akciją „Oranžinis dviratis”, kurios iniciatoriumi buvo tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas. |
s-119
| Akcija norėta paskatinti vilniečius senamiestyje ir miesto centre važinėti dviračiais, o automobilius palikti stovėjimo aikštelėse. |
s-120
| Centrinėje miesto dalyje buvo įrengtos vietos, kur galima buvo pasiimti oranžinį dviratį ir juo važiuoti į reikiamą vietą. |
s-121
| Miesto valdžia naiviai tikėjosi, kad dviračiais pasinaudoję piliečiai paliks juos numatytose vietose. |
s-122
| Deja, oranžiniai dviračiai taip greitai išgaravo nežinomomis kryptimis, kad akcija iškart užspringo. |
s-123
| Liko tik dviračių laikymo stovai ir dviračių maršrutų punktyrai. |
s-124
| Kadangi akcijai „Oranžinis dviratis” buvo rengiamasi skubotai, įrengti visaverčių dviračių takų nebuvo įmanoma. |
s-125
| Tuometiniai savivaldybės planuotojai rado išeitį - dviračių takus... nupiešė. |
s-126
| Kitaip tariant, daugelio miesto centro gatvių bei gatvių vedančių į miegamuosius rajonus šaligatviai buvo padalyti pusiau - punktyrais juose buvo nužymėtos juostos dviračių eismui. |
s-127
| Tokios skubotos akcijos visada perša mintį, kad jos skirtos tik pinigų plovimui, o ne miestiečių labui. |
s-128
| Visaverčių takų - mažai |
s-129
| „Oranžinės akcijos” palikimas - nupiešti dviračių takai miestiečiams dabar atsirūgsta pavojingomis situacijomis. |
s-130
| Vienas Karoliniškių gyventojas, kuris kas rytą T. Narbuto gatvės šaligatviu eina į darbą Žvėryne, pasakojo, kad geriau žingsniuoti tarp važiuojamosios gatvės dalies ir šaligatvio žaliuojančia veja, nes didžioji šaligatvio dalis punktyru atskirta dviračių eismui. |
s-131
| Tad kiekvieną kartą tenka gūžtis, kai pro šalį į pakalnę prašvilpia dviratininkas. |
s-132
| Greitis toks, kad susidūrimas su pėsčiuoju ir pastarajam, ir dviratininkui baigtųsi tragiškai. |
s-133
| Tokį stresą pėstieji patiria daugelyje sostinės vietų, nes, pasak Vilniaus savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjo Henriko Mackelos, Vilniuje dabar yra 80 km dviračių takų, tačiau dauguma jų - nupiešti. |
s-134
| Vilniečiai skundžiasi tokia padėtimi, tačiau kiekvieną pavasarį dviračių takų priežiūros konkursus laiminčių įmonių „Eismas”, „Punktyras” ar, kurias įvardija sostinės savivaldybės šaltiniai, dažytojai atnaujina šaligatviais vingiuojančius punktyrus, nors akivaizdu, kad už šiam beprasmiam darbui nuo „Oranžinės akcijos” laikų išleistą milijoninę sumą jau buvo galima nutiesti visaverčius dviračių takus. |
s-135
| Bet, matyt, į dažus investuoti patraukliau, nes kasmet daugelį nupieštų dviračių takų reikia atnaujinti. |
s-136
| Transporto eksperto prof. Algimanto Ambrazevičiaus teigimu, nupieštiems dviračių takams pinigai švaistomi nepagrįstai. |
s-137
| Daug kur užtektų tik rodyklių, nukreipiančių dviračių eismą, tad galima būtų atsisakyti kilometrinių punktyrų, tačiau svarbiausia - dviračių takus reikia kruopščiai suplanuoti, o tik tada šaligatvius skelti į dvi zonas. |
s-138
| UAB „Urbico”, kuri sostinėje ženklina „pieštus” dviračių takus, atstovės Vilmos Mažutytės teigimu, kas pavasarį savivaldybės užsakymu jie atnaujinami - ant šaligatvių perpiešiami vieną kartą, o ant grindinio - kelis kartus per sezoną. |
s-139
| Dviračių takų atnaujinimo kaštai įtraukiami į bendrą sumą, kuri mokama už gatvių ženklinimą. |
s-140
| V. Zabutytė pripažįsta, kad daugumos Vilniaus gatvių šaligatvių plotis - nepakankamas, kad jame išsitektų dviratininkai ir pėstieji, tačiau jų perplanuoti nesirengiama. |
s-141
| Estija nenori skolintis iš TVF |
s-142
| Estija nenori skolintis iš institucijų, kurios Estijai vėliau diktuos savo taisykles. |
s-143
| Tai Latvijos laikraščiui „Dienas Bizness “sakė Estijos finansų ministras Ivaris Padaras (Ivari Padar), atsakydamas į klausimą, ar Estija ketina skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar Europos Komisijos. |
s-144
| „Ne, mes neketiname skolintis iš tokių institucijų kaip TVF. |
s-145
| Mes ketiname savo problemas spręsti savo turimomis priemonėmis. |
s-146
| Mes stengiamės nepanikuoti ir vengti rizikingų sprendimų. |
s-147
| Nenorime skolintis iš institucijų, kurios vėliau mums diktuos savo taisykles “, - sakė I. Padaras. |
s-148
| Kalbėdamas apie Latvijos atvejį Estijos finansų ministras sakė negalįs šiuo metu atsakyti į klausimą, ar Latvija padarė klaidą pasiskolindama iš TVF. |
s-149
| Jo teigimu, sudėtinga vertinti Latvijos padėtį. |
s-150
| Latvijos ir Estijos problemos yra labai panašios, tačiau Estija turi daugiau rezervų, todėl gali atidžiau rinktis, iš ko skolintis. |
s-151
| Specialiosios tarnybos įpareigotos ištirti „Lietuvos energijos “sudarytas sutartis. |
s-152
| Nepaisant gresiančių patikrinimų, šios įmonės vadovas Rymantas Juozaitis jaučiasi ramus - įmonė geriausiomis sąlygomis užtikrino Lietuvai elektros tiekimo saugumą iki 2015 metų. |
s-153
| Trečiadienį paskelbta apie premjero Gedimino Kirkilo kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), ūkio ministrą ir Valstybės kontrolę, kad būtų ištirtos „Lietuvos energijos “sutartys su užsienio ir Lietuvos komerciniais subjektais dėl elektros importo ir eksporto. |
s-154
| Tačiau R. Juozaitis tikina, kad tiesiog atnaujino seną sutartį su antrine įmone Energijos realizacijos centras. |
s-155
| Sutartyje padaryti tik du esminiai pasikeitimai: kadangi vieninteliu „Inter RAO “atstovu Lietuvoje liko Energijos realizacijos centras, sutartis dėl elektros pirkimo sudaryta su juo, be to, padidinta elektros eksporto iš Lietuvos į Rusiją kaina. |
s-156
| R. Juozaitis sako, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo negali būti sudaryta tiesiogiai su „Inter RAO “, nes ši įmonė nėra registruota Lietuvoje. |
s-157
| Tačiau dėl kainos už elektrą „Lietuvos energija “tariasi tiesiogiai su „Inter RAO “. |
s-158
| Vakar „Lietuvos energijos “vadovas sakė neketinąs atsistatydinti, nes esąs visiškai tikras dėl savo ir savo komandos sprendimų bei nebijąs premjero inicijuotų patikrinimų. |
s-159
| „Jei išvados bus neigiamos, aš prisiimsiu atsakomybę “, - pripažino R. Juozaitis. |
s-160
| „Lietuvos energijos “vadovas mano, kad kreipdamasis į specialiąsias tarnybas premjeras tiesiog norėjo užtikrinti skaidrumą ir pasitikrinti, „žinoti teisybę iki galo “. |
s-161
| STT vadovas Žimantas Pacevičius vakar dienraščiui sakė, kad kol kas tyrimas dėl „Lietuvos energijos “sutarčių nepradėtas. |
s-162
| „Savo kompetencijos ribose atsakysime į premjero raštą “, - žadėjo STT vadovas, tačiau užsiminė, kad šioje situacijoje daugiau eina kalba ne apie baudžiamąją atsakomybę, o derybinės grupės pavedimų nevykdymą, ir būtent ji galės spręsti dėl atsakomybės už jų nevykdymą. |
s-163
| Ekspertų komentaras |
s-164
| Ištrauka iš banko „DnB Nord “leidinio „Lietuvos ekonomikos perspektyvos “: |
s-165
| Labiausiai tikėtina, kad elektrinė turės du blokus, kurių bendras galingumas sieks 3200 MW (atsargesnis variantas buvo 2000 MW). |
s-166
| Šis Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos elektros energijos turintis užtikrinti projektas yra labai brangus ir rizikingas. |
s-167
| Tokio galingumo jėgainės kaina pagal preliminarius skaičiavimus siektų beveik 30 milijardų litų, tačiau nepamirškime, kad metalų, statybinių medžiagų, urano kainos nuolat kyla. |
s-168
| Todėl galutinė jos vertė gali dar išaugti, o pagaminta energija - kainuoti brangiau už importuojamą, jeigu elektrinės valdytojai sieks įprasto pelningumo. |
s-169
| Šioje situacijoje nesuvokiama, kodėl Seimas priėmė itin atsakingą sprendimą, remdamasis vienintele projekto ekspertize, kurios vertė tik 20 tūkstančių litų. |
s-170
| Spaudžiant laikui, sunku tikėtis, kad iki pasirašant sutartis su užsienio partneriais bus atliktas visapusiškas nepriklausomas tyrimas. |
s-171
| O juk reikia nuspręsti ne tik tai, ar statyti AE, bet ir kokio ji bus dydžio. |
s-172
| Lietuva gali tapti savo nepakankamai apgalvotų pažadų Lenkijai ar kitoms partnerėms įkaite. |
s-173
| Vakar Seimas vargais negalais priėmė į vėlyvą vakarą nustumtą naują Saugaus eismo įstatymą. |
s-174
| Šį sprendimą parlamentarai vilkino kelias savaites, nepaisydami visą Lietuvą sukrėtusios šiurpios avarijos Skuodo rajone, nusinešusios trijų vaikų gyvybes. |
s-175
| Tačiau parlamentarams neužteko laiko patvirtinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, kurios nustatytų griežtesnes bausmes už sunkius eismo taisyklių pažeidimus. |
s-176
| Priimtame įstatyme, kuris įsigalios po pusmečio, be kita ko, numatyta, kad pradedantiems vairuotojams bus išduodami 2 metus galiojantys laikinieji vairuotojo pažymėjimai. |
s-177
| Jie į nuolatinius gali būti pakeisti tik po to, kai vairuotojai užbaigs papildomus mokymus. |
s-178
| Taip pat numatyta, kad asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta ilgiau negu vieneriems metams, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir iš naujo išlaikius egzaminą. |
s-179
| Seimo nariai neįpareigojančiu protokoliniu nutarimu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad ji atšauktų daug diskusijų visuomenėje sukėlusį įsakymą, nurodantį senesnių nei 13 metų automobilių technines apžiūras atlikti kasmet, o ne kas dvejus metus, kaip yra dabar. |
s-180
| Nors ir patvirtinę Saugaus eismo įstatymą, Seimo nariai nerado galimybės pritarti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, kurios numatytų kur kas griežtesnes sankcijas neblaiviems ar nesaugiu greičiu važiuojantiems vairuotojams. |
s-181
| Už kai kuriuos nusižengimus numatytos ne tik didesnės piniginės baudos, administraciniai areštai ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas, bet ir automobilio konfiskavimas. |
s-182
| Šio įstatymo, kuris turi įsigalioti nuo Naujųjų metų, priėmimas numatytas gruodžio pradžioje. |
s-183
| Kauno rajone prie magistralės „Via Baltica “vakar atidarytas pirmasis pretenduojančio tapti didžiausiu Baltijos šalyse logistikos komplekso statinys. |
s-184
| „Kaunas yra labai tinkamoje logistikos veiklai vietoje, - įsitikinęs bendrovės „Via Baltika Logistika “direktorius Arūnas Tamauskas. |
s-185
| - Šalia šio logistikos centro yra dvi pagrindinės šalies automagistralės, patogus susisiekimas su didžiaisiais miestais, daug erdvės automobiliams statyti. |
s-186
| Čia įsikurs degalinė, kavinė, viešbutis. “ |
s-187
| Pasak A. Tamausko, pirmajame sandėlyje visos patalpos jau išnuomotos. |
s-188
| Taip pat jau rezervuota pusė ploto kitais metais iškilsiančiame statinyje. |
s-189
| „Dauguma didmenine prekyba užsiimančių įmonių čia rūšiuos iš Europos šalių atvežtus produktus ir eksportuos juos į Rusiją “, -. |
s-190
| Pirmasis logistikos miesto centras „Via Baltica Logistic “užima 25 tūkstančius kvadratinių metrų plotą, jame dirbs 42 darbuotojai. |
s-191
| Bendrovė „Via Baltika Logistika “į pirmąją logistikos miesto dalį investavo 50 milijonų litų. |
s-192
| Vakar taip pat įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms antrojo statinio statybvietėje. |
s-193
| Iš viso čia iškils trys sandėliai, kurių bendras plotas bus 56 tūkstančiai kvadratinių metrų. |
s-194
| Į miestelį bendrovė iš viso investuos apie 120 milijonų litų. |
s-195
| „Kol kas Lietuva per menkai išnaudoja savo geografinę padėtį, - mano A. Tamauskas. |
s-196
| - Valstybė visiškai neskatina logistikos centrų steigimo - verslininkai priversti investuoti ne į technologijas, bet į inžinerinius tinklus, nes veiklą pradeda plyname lauke. “ |
s-197
| Direktoriaus nuomone, krovinių srautas per Lietuvą vis dar didelis tik dėl to, kad Baltarusija yra uždara valstybė. |
s-198
| Tačiau ūkio viceministras Vytautas Naudužas mano, kad verslininkai baiminasi be pagrindo. |
s-199
| „Jei situacija būtų tokia bloga, toks puikus logistikos centras nebūtų atidarytas, - kalbėjo jis. |
s-200
| - Verslininkai gali teikti savo pasiūlymus, o mes į juos atsižvelgsime. “ |