Sentence view
Universal Dependencies - Lithuanian - ALKSNIS
Language | Lithuanian |
---|
Project | ALKSNIS |
---|
Corpus Part | test |
---|
showing 1 - 100 of 124 • next
PLAUKŲ KIRPIMAS MECHANINE MAŠINĖLE IR ŽENEVOS NUTARIMAI.
s-1
Kuncinas-s1
Kuncinas#1
PLAUKŲ KIRPIMAS MECHANINE MAŠINĖLE IR ŽENEVOS NUTARIMAI.
Iki pat penktos klasės mus, berniukus, kirpdavo plikai.
s-2
Kuncinas-s2
Kuncinas#2
Iki pat penktos klasės mus, berniukus, kirpdavo plikai.
Toks buvo paties Švietimo ministro įsakmus nurodymas, o ir šiaip įprastas dalykas provincijos teritorijose.
s-3
Kuncinas-s3
Kuncinas#3
Toks buvo paties Švietimo ministro įsakmus nurodymas, o ir šiaip įprastas dalykas provincijos teritorijose.
Niekas labai dėl šito ir nesispyriojo: nors utėlėtumo žurnalai jau buvo klasėse panaikinti, bet žinot!
s-4
Kuncinas-s4
Kuncinas#4
Niekas labai dėl šito ir nesispyriojo: nors utėlėtumo žurnalai jau buvo klasėse panaikinti, bet žinot!
Tiesa, per ilgas vasaras tie mūsų plaukiukai spėdavo kiek atželti, kiti įsigudrindavo užsiauginti netgi visai neprastas čiuprynas!
s-5
Kuncinas-s5
Kuncinas#5
Tiesa, per ilgas vasaras tie mūsų plaukiukai spėdavo kiek atželti, kiti įsigudrindavo užsiauginti netgi visai neprastas čiuprynas!
Bet prieš pat mokslo metų pradžią visi visutėlaičiai skubėdavom į vienintelę mūsų miesto kirpyklą palikti vasarinių gaurų.
s-6
Kuncinas-s6
Kuncinas#6
Bet prieš pat mokslo metų pradžią visi visutėlaičiai skubėdavom į vienintelę mūsų miesto kirpyklą palikti vasarinių gaurų.
Puikiai žinojom – gauruočių į suremontuotas, dažais kvepiančias klases niekas neįleis!
s-7
Kuncinas-s7
Kuncinas#7
Puikiai žinojom – gauruočių į suremontuotas, dažais kvepiančias klases niekas neįleis!
Todėl rugsėjo pradžioje gatvės nušvisdavo baltais pakaušiais – jie labai skirdavosi nuo saulėje įdegusių veidų ir bent man atrodydavo truputėlį vaiduokliški.
s-8
Kuncinas-s8
Kuncinas#8
Todėl rugsėjo pradžioje gatvės nušvisdavo baltais pakaušiais – jie labai skirdavosi nuo saulėje įdegusių veidų ir bent man atrodydavo truputėlį vaiduokliški.
Nors toji kirpykla ir kvepėjo muilu, vyrišku prakaitu, odekolonais „Trojnoj “bei „Krasnyj mak “, eiti į ją nebuvo jokio ūpo – gaila buvo ir laiką gaišti tvankioj eilėj, o dar labiau – taip sunkiai atsiželdintų garbanų.
s-9
Kuncinas-s9
Kuncinas#9
Nors toji kirpykla ir kvepėjo muilu, vyrišku prakaitu, odekolonais „Trojnoj “bei „Krasnyj mak “, eiti į ją nebuvo jokio ūpo – gaila buvo ir laiką gaišti tvankioj eilėj, o dar labiau – taip sunkiai atsiželdintų garbanų.
Tad mūsų tėvas, apimtas baugią pagarbą keliančio taupumo, iš savo atostoginių pinigų netikėtai net sau pačiam ėmė ir nupirko mechaninę plaukų kirpimo mašinėlę, kurių užvežė į naują ūkinių prekių krautuvę prie pašto.
s-10
Kuncinas-s10
Kuncinas#10
Tad mūsų tėvas, apimtas baugią pagarbą keliančio taupumo, iš savo atostoginių pinigų netikėtai net sau pačiam ėmė ir nupirko mechaninę plaukų kirpimo mašinėlę, kurių užvežė į naują ūkinių prekių krautuvę prie pašto.
Tėvas, matyt, jau buvo apskaičiavęs, per kiek laiko ta mašinėlė atsipirks – už kirpimą plikai turėdavai pakloti visą seną rublį, o mašinėlė – nikeliuota, su aštriais dantukais, kreivom kojelėm (ar rankelėm) – kainavo apie šešiasdešimt rublių, irgi senais pinigais.
s-11
Kuncinas-s11
Kuncinas#11
Tėvas, matyt, jau buvo apskaičiavęs, per kiek laiko ta mašinėlė atsipirks – už kirpimą plikai turėdavai pakloti visą seną rublį, o mašinėlė – nikeliuota, su aštriais dantukais, kreivom kojelėm (ar rankelėm) – kainavo apie šešiasdešimt rublių, irgi senais pinigais.
Kirpti tėvas, aišku, visai nemokėjo, bet tikėjosi greit įgusti.
s-12
Kuncinas-s12
Kuncinas#12
Kirpti tėvas, aišku, visai nemokėjo, bet tikėjosi greit įgusti.
Kiekvienas toks kirpimas mums virsdavo tikra kančia!
s-13
Kuncinas-s13
Kuncinas#13
Kiekvienas toks kirpimas mums virsdavo tikra kančia!
Vargu ar ir pats kirpėjas jausdavo kokį malonumą, varydamas ilgus ruožus per mūsų trijų pakaušius.
s-14
Kuncinas-s14
Kuncinas#14
Vargu ar ir pats kirpėjas jausdavo kokį malonumą, varydamas ilgus ruožus per mūsų trijų pakaušius.
Gal tėvas užjautė, kad mums reikia trintis tose eilėse?
s-15
Kuncinas-s15
Kuncinas#15
Gal tėvas užjautė, kad mums reikia trintis tose eilėse?
Nesinori tikėti...
s-16
Kuncinas-s16
Kuncinas#16
Nesinori tikėti...
Juoba kad eilių pakako ir prie žibalo, rūgščios forminės duonos, o šeštadieniais – ir pirtyje.
s-17
Kuncinas-s17
Kuncinas#17
Juoba kad eilių pakako ir prie žibalo, rūgščios forminės duonos, o šeštadieniais – ir pirtyje.
Eilė buvo šventas dalykas, ir kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo skonį!
s-18
Kuncinas-s18
Kuncinas#18
Eilė buvo šventas dalykas, ir kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo skonį!
Štai man beveik patikdavo žibalo eilė – per visą apylinkę sklisdavo salsvas, švelnus petroleumo kvapas, žmonės šnekučiuodamiesi stačiuodavo lauke, greta pasistatę įvairiausius bakus bei bakelius, o drėgnam pusrūsy sėdėdavo šlubas veteranas Kibildis ir litrine „miera “seikėdavo „šviesą ir šilimą skystam pavidale “, kaip jis mėgdavo sakyti.
s-19
Kuncinas-s19
Kuncinas#19
Štai man beveik patikdavo žibalo eilė – per visą apylinkę sklisdavo salsvas, švelnus petroleumo kvapas, žmonės šnekučiuodamiesi stačiuodavo lauke, greta pasistatę įvairiausius bakus bei bakelius, o drėgnam pusrūsy sėdėdavo šlubas veteranas Kibildis ir litrine „miera “seikėdavo „šviesą ir šilimą skystam pavidale “, kaip jis mėgdavo sakyti.
Taigi tėvas nupirko mašinėlę, ir mums nebereikėjo žiovauti kirpyklos eilėje.
s-20
Kuncinas-s20
Kuncinas#20
Taigi tėvas nupirko mašinėlę, ir mums nebereikėjo žiovauti kirpyklos eilėje.
Deja, pirmosios pažintys su naujuoju instrumentu kėlė tokį siaubą, jog drebėdavom artėjant dienai, kai iš rašomojo stalčiaus bus ištrauktas tas kraupus įnagis ir ištarti rūstūs žodžiai:
s-21
Kuncinas-s21
Kuncinas#21
Deja, pirmosios pažintys su naujuoju instrumentu kėlė tokį siaubą, jog drebėdavom artėjant dienai, kai iš rašomojo stalčiaus bus ištrauktas tas kraupus įnagis ir ištarti rūstūs žodžiai:
– Na, tai kuris pirmas?
s-22
Kuncinas-s22
Kuncinas#22
– Na, tai kuris pirmas?
Mat, nepaisant plaukų ilgumo, tėvas kirpdavo mus visus tris paeiliui, tarsi kokius avinus.
s-23
Kuncinas-s23
Kuncinas#23
Mat, nepaisant plaukų ilgumo, tėvas kirpdavo mus visus tris paeiliui, tarsi kokius avinus.
Ir dar sakydavo, kad aukojąs tam savo brangų laiką!
s-24
Kuncinas-s24
Kuncinas#24
Ir dar sakydavo, kad aukojąs tam savo brangų laiką!
Egzekucija turėdavo atrodyti mums šventė arba bent jau šventa apeiga.
s-25
Kuncinas-s25
Kuncinas#25
Egzekucija turėdavo atrodyti mums šventė arba bent jau šventa apeiga.
Tik vieną žiemą visai netikėtai gavom kelių mėnesių atokvėpį – reikėjo pasiųsti nuotrauką giminaičiams į Ameriką, tad mokytoja retos išimties tvarka leido kiek pasiauginti plaukus, kad mūsų amerikiečiai nepamanytų, jog Tarybų Lietuvos moksleiviai laikomi konclageriuose ar dar kur.
s-26
Kuncinas-s26
Kuncinas#26
Tik vieną žiemą visai netikėtai gavom kelių mėnesių atokvėpį – reikėjo pasiųsti nuotrauką giminaičiams į Ameriką, tad mokytoja retos išimties tvarka leido kiek pasiauginti plaukus, kad mūsų amerikiečiai nepamanytų, jog Tarybų Lietuvos moksleiviai laikomi konclageriuose ar dar kur.
Bet štai nuotraukos buvo seniausiai padarytos, išsiųstos, spėjo netgi ateiti laiškas su padėka ir linkėjimais.
s-27
Kuncinas-s27
Kuncinas#27
Bet štai nuotraukos buvo seniausiai padarytos, išsiųstos, spėjo netgi ateiti laiškas su padėka ir linkėjimais.
Taigi grėsminga kirpimo diena vėl artėjo!
s-28
Kuncinas-s28
Kuncinas#28
Taigi grėsminga kirpimo diena vėl artėjo!
Suaugusieji tais laikais gyveno „nuo rinkimų iki rinkimų “, o mes, vaikai, laikėmės nuo vieno kirpimo iki kito...
s-29
Kuncinas-s29
Kuncinas#29
Suaugusieji tais laikais gyveno „nuo rinkimų iki rinkimų “, o mes, vaikai, laikėmės nuo vieno kirpimo iki kito...
Buvo dar šiltas spalio šeštadienis, kai tėvas, perskaitęs laikraštyje kažkokį svarbų straipsnį, susirado mašinėlę ir ištarė ritualiniais tapusius žodžius:
s-30
Kuncinas-s30
Kuncinas#30
Buvo dar šiltas spalio šeštadienis, kai tėvas, perskaitęs laikraštyje kažkokį svarbų straipsnį, susirado mašinėlę ir ištarė ritualiniais tapusius žodžius:
– Na, tai kuris pirmas?
s-31
Kuncinas-s31
Kuncinas#31
– Na, tai kuris pirmas?
Man pavyko išsmukti į kiemą, kur balandžių laikytojai rūkydami aptarinėjo savo vartiklius ir „dzikarus “(nuo slaviško žodžio „dikarj “).
s-32
Kuncinas-s32
Kuncinas#32
Man pavyko išsmukti į kiemą, kur balandžių laikytojai rūkydami aptarinėjo savo vartiklius ir „dzikarus “(nuo slaviško žodžio „dikarj “).
Krimtau papuvusias kriaušaites ir jau buvau beužsimirštąs, kas manęs laukia.
s-33
Kuncinas-s33
Kuncinas#33
Krimtau papuvusias kriaušaites ir jau buvau beužsimirštąs, kas manęs laukia.
Bet štai pasigirdo įsakmus balsas, ir aš, lydimas pašaipaus, žeidžiančio juoko, nudūlinau į kambarį, kurio grindys jau buvo nuklotos brolių plaukais.
s-34
Kuncinas-s34
Kuncinas#34
Bet štai pasigirdo įsakmus balsas, ir aš, lydimas pašaipaus, žeidžiančio juoko, nudūlinau į kambarį, kurio grindys jau buvo nuklotos brolių plaukais.
Jie abu ašarotais veidukais tylėdami klausėsi vaikų radijo teatro, kuris vaidino iš palubėj pakabintos „lėkštės “.
s-35
Kuncinas-s35
Kuncinas#35
Jie abu ašarotais veidukais tylėdami klausėsi vaikų radijo teatro, kuris vaidino iš palubėj pakabintos „lėkštės “.
Jiedu jau buvo nė iš tolo nepanašūs į tuos dailiai sušukuotus berniukus, kurių nuotrauka – rodos, dar taip neseniai! – iškeliavo į Čikagą!
s-36
Kuncinas-s36
Kuncinas#36
Jiedu jau buvo nė iš tolo nepanašūs į tuos dailiai sušukuotus berniukus, kurių nuotrauka – rodos, dar taip neseniai! – iškeliavo į Čikagą!
Žinojau, kad po gero pusvalandžio ir aš pats būsiu lygiai toks, o paskui dar turėsiu sušluoti visus plaukus ir padėkoti kirpėjui.
s-37
Kuncinas-s37
Kuncinas#37
Žinojau, kad po gero pusvalandžio ir aš pats būsiu lygiai toks, o paskui dar turėsiu sušluoti visus plaukus ir padėkoti kirpėjui.
Kirpdamas tėvas itin sunkiai įveikdavo verpetus mūsų pakaušiuose, o aš jų turėjau net du.
s-38
Kuncinas-s38
Kuncinas#38
Kirpdamas tėvas itin sunkiai įveikdavo verpetus mūsų pakaušiuose, o aš jų turėjau net du.
Tylom atsisėdau ant taburetės, pats apsigobiau paklodės skiaute, ir tėvas, jau atsipūtęs, per mano galvutę gražiai išvarė pirmąją vagą.
s-39
Kuncinas-s39
Kuncinas#39
Tylom atsisėdau ant taburetės, pats apsigobiau paklodės skiaute, ir tėvas, jau atsipūtęs, per mano galvutę gražiai išvarė pirmąją vagą.
Ar jis jau buvo tiek įgudęs, ar kirpo su įkvėpimu, bet šįkart mašinėlė beveik visai nepešė.
s-40
Kuncinas-s40
Kuncinas#40
Ar jis jau buvo tiek įgudęs, ar kirpo su įkvėpimu, bet šįkart mašinėlė beveik visai nepešė.
Kirpimas man pasirodė kone malonus!
s-41
Kuncinas-s41
Kuncinas#41
Kirpimas man pasirodė kone malonus!
Net pirmąjį mano verpetą mašinėlė įveikė palyginti nesunkiai.
s-42
Kuncinas-s42
Kuncinas#42
Net pirmąjį mano verpetą mašinėlė įveikė palyginti nesunkiai.
Liko antrasis – kirpėjas susikaupė, bet tuo metu į duris kažkas mandagiai pasibeldė, ir į kambarį įžengė visai netolimas mūsų kaimynas Konstantinas Mažuolis – aukštas, prakaulus vyriškis, praplikęs kaip ir tėvas – jokių garbanų ir verpetų!
s-43
Kuncinas-s43
Kuncinas#43
Liko antrasis – kirpėjas susikaupė, bet tuo metu į duris kažkas mandagiai pasibeldė, ir į kambarį įžengė visai netolimas mūsų kaimynas Konstantinas Mažuolis – aukštas, prakaulus vyriškis, praplikęs kaip ir tėvas – jokių garbanų ir verpetų!
Tasai Mažuolis dėjosi esąs labai inteligentiškas, apsiskaitęs žmogus.
s-44
Kuncinas-s44
Kuncinas#44
Tasai Mažuolis dėjosi esąs labai inteligentiškas, apsiskaitęs žmogus.
Jis pajuokavo dėl mano plaukų:
s-45
Kuncinas-s45
Kuncinas#45
Jis pajuokavo dėl mano plaukų:
– Kuo dažniau kerpi, tuo greičiau auga!
s-46
Kuncinas-s46
Kuncinas#46
– Kuo dažniau kerpi, tuo greičiau auga!
Ir tuojau pat šoko prie reikalo:
s-47
Kuncinas-s47
Kuncinas#47
Ir tuojau pat šoko prie reikalo:
– Sakykit, ar negalėčiau trumpam gauti to laikraščio, kuriame paskelbti paskutinieji Ženevos nutarimai?
s-48
Kuncinas-s48
Kuncinas#48
– Sakykit, ar negalėčiau trumpam gauti to laikraščio, kuriame paskelbti paskutinieji Ženevos nutarimai?
Tėvas padėjo mašinėlę, nusiėmė aprasojusius akinius, paprašė Mažuolį sėstis, o tada jau atsakė, kad tas laikraštis tikrai kažkur esąs.
s-49
Kuncinas-s49
Kuncinas#49
Tėvas padėjo mašinėlę, nusiėmė aprasojusius akinius, paprašė Mažuolį sėstis, o tada jau atsakė, kad tas laikraštis tikrai kažkur esąs.
Lai svečias pasėdi, jis tučtuojau surasiąs.
s-50
Kuncinas-s50
Kuncinas#50
Lai svečias pasėdi, jis tučtuojau surasiąs.
Tėvas pradingo, o Mažuolis mėgaudamasis pradėjo man pasakoti, kaip jį, mažytį, kitados irgi kankindavo avikirpėm žirklėm, ant galvos dar užvožę dubenėlį, kad būtų aišku, iki kurios vietos kirpti.
s-51
Kuncinas-s51
Kuncinas#51
Tėvas pradingo, o Mažuolis mėgaudamasis pradėjo man pasakoti, kaip jį, mažytį, kitados irgi kankindavo avikirpėm žirklėm, ant galvos dar užvožę dubenėlį, kad būtų aišku, iki kurios vietos kirpti.
Na ir palygino!
s-52
Kuncinas-s52
Kuncinas#52
Na ir palygino!
Žinojau tokį fasoną, mes jį vadindavom „bliūdeliu “, šitaip kirpdavosi visi kaimiečiai.
s-53
Kuncinas-s53
Kuncinas#53
Žinojau tokį fasoną, mes jį vadindavom „bliūdeliu “, šitaip kirpdavosi visi kaimiečiai.
Mažuolis tarsi užjautė mane, bet jo akyse šokinėjo smagūs velniukai.
s-54
Kuncinas-s54
Kuncinas#54
Mažuolis tarsi užjautė mane, bet jo akyse šokinėjo smagūs velniukai.
Pagaliau, nešinas jau gelstelėjusiu laikraščiu, grįžo tėvas, atsargiai padavė jį Mažuoliui, ir aš jau laukiau, kad šis eis savo keliais.
s-55
Kuncinas-s55
Kuncinas#55
Pagaliau, nešinas jau gelstelėjusiu laikraščiu, grįžo tėvas, atsargiai padavė jį Mažuoliui, ir aš jau laukiau, kad šis eis savo keliais.
Kur tau!
s-56
Kuncinas-s56
Kuncinas#56
Kur tau!
Kaimynas nė nesiruošė niekur eiti, jis patogiai atsisėdo, išskleidė oficiozą ir įsigilino į tekstą.
s-57
Kuncinas-s57
Kuncinas#57
Kaimynas nė nesiruošė niekur eiti, jis patogiai atsisėdo, išskleidė oficiozą ir įsigilino į tekstą.
Per jo petį aš spėjau užmatyti stambiom raidėm išspausdintą antraštę: „1954 METŲ ŽENEVOS NUTARIMAI “.
s-58
Kuncinas-s58
Kuncinas#58
Per jo petį aš spėjau užmatyti stambiom raidėm išspausdintą antraštę: „1954 METŲ ŽENEVOS NUTARIMAI “.
O gal „susitarimai “, nebepamenu, įstrigo tik „Ženeva “– toks minkštas, magiškas žodis, bet jis man dar nieko nereiškė.
s-59
Kuncinas-s59
Kuncinas#59
O gal „susitarimai “, nebepamenu, įstrigo tik „Ženeva “– toks minkštas, magiškas žodis, bet jis man dar nieko nereiškė.
O tėvas jau sukinėjosi aplink, ruošdamasis toliau kirpti.
s-60
Kuncinas-s60
Kuncinas#60
O tėvas jau sukinėjosi aplink, ruošdamasis toliau kirpti.
Matyt, jis irgi būtų buvęs nieko prieš, kad Mažuolis išeitų, bet išsilavinimas ir geras tonas neleido jam išvaryti uolaus skaitytojo pro duris.
s-61
Kuncinas-s61
Kuncinas#61
Matyt, jis irgi būtų buvęs nieko prieš, kad Mažuolis išeitų, bet išsilavinimas ir geras tonas neleido jam išvaryti uolaus skaitytojo pro duris.
Nors šis ir buvo prisidengęs laikraščiu, tėvas, norėdamas pasirodyti esąs tikras meistras, taip įnirtingai kibo į mano antrąjį verpetą, jog kairioji mašinėlės kojelė (ar rankelė?) neatlaikė ir nulūžo.
s-62
Kuncinas-s62
Kuncinas#62
Nors šis ir buvo prisidengęs laikraščiu, tėvas, norėdamas pasirodyti esąs tikras meistras, taip įnirtingai kibo į mano antrąjį verpetą, jog kairioji mašinėlės kojelė (ar rankelė?) neatlaikė ir nulūžo.
Tikriausiai ji ne nulūžo, o atsikniedijo ar atsilitavo, bet tėvas vis tiek nuleido abi rankas ir dusliu balsu ištarė:
s-63
Kuncinas-s63
Kuncinas#63
Tikriausiai ji ne nulūžo, o atsikniedijo ar atsilitavo, bet tėvas vis tiek nuleido abi rankas ir dusliu balsu ištarė:
– Kojelė, rūkštele, nulūžo...
s-64
Kuncinas-s64
Kuncinas#64
– Kojelė, rūkštele, nulūžo...
Kaimynas kaipmat pakėlė akis nuo laikraščio, linksmai sužiuro į mane, skardžiai nusikvatojo ir sugriaudėjo:
s-65
Kuncinas-s65
Kuncinas#65
Kaimynas kaipmat pakėlė akis nuo laikraščio, linksmai sužiuro į mane, skardžiai nusikvatojo ir sugriaudėjo:
– Tai aš ir eisiu!
s-66
Kuncinas-s66
Kuncinas#66
– Tai aš ir eisiu!
Laikraštį dar šiandien atnešiu.
s-67
Kuncinas-s67
Kuncinas#67
Laikraštį dar šiandien atnešiu.
Laikykis, broliuk!
s-68
Kuncinas-s68
Kuncinas#68
Laikykis, broliuk!
Už vieną muštą...
s-69
Kuncinas-s69
Kuncinas#69
Už vieną muštą...
Jis, matyt, norėjo pasakyti „už vieną pusiau luptą, pusiau skustą “, bet ką čia!
s-70
Kuncinas-s70
Kuncinas#70
Jis, matyt, norėjo pasakyti „už vieną pusiau luptą, pusiau skustą “, bet ką čia!
Įžeidė mane baisiausiai šitas Mažuolis.
s-71
Kuncinas-s71
Kuncinas#71
Įžeidė mane baisiausiai šitas Mažuolis.
Net pažaliavau iš piktumo, ašaros kaip lietus pabiro veidais – nujaučiau, kas manęs dabar laukia!
s-72
Kuncinas-s72
Kuncinas#72
Net pažaliavau iš piktumo, ašaros kaip lietus pabiro veidais – nujaučiau, kas manęs dabar laukia!
Taip ir buvo.
s-73
Kuncinas-s73
Kuncinas#73
Taip ir buvo.
– Teks eiti kirpyklon, – tepasakė tėvas, tarsi būtų visai nekaltas dėl mano tragedijos.
s-74
Kuncinas-s74
Kuncinas#74
– Teks eiti kirpyklon, – tepasakė tėvas, tarsi būtų visai nekaltas dėl mano tragedijos.
Broliai, tuojau suvokę, kas čia atsitiko, kūlversčiais spruko kieman, skubėdami apskelbti naujieną kitiems vaikams, kurių kieme dabar šurmuliavo visas tuntas.
s-75
Kuncinas-s75
Kuncinas#75
Broliai, tuojau suvokę, kas čia atsitiko, kūlversčiais spruko kieman, skubėdami apskelbti naujieną kitiems vaikams, kurių kieme dabar šurmuliavo visas tuntas.
– Niekur aš neisiu! – pareiškiau.
s-76
Kuncinas-s76
Kuncinas#76
– Niekur aš neisiu! – pareiškiau.
– Darykit, ką norit, neisiu!
s-77
Kuncinas-s77
Kuncinas#77
– Darykit, ką norit, neisiu!
Tada mama įkalbėjo kaimynų mergaitę, vyresnę už mane, kad ši mane nuramintų, paguostų, sakytų, jog kiekvienam taip gali atsitikti ir panašiai.
s-78
Kuncinas-s78
Kuncinas#78
Tada mama įkalbėjo kaimynų mergaitę, vyresnę už mane, kad ši mane nuramintų, paguostų, sakytų, jog kiekvienam taip gali atsitikti ir panašiai.
Bet ir ji guosdama vos laikėsi neprunkštusi – taip juokingai aš atrodžiau!
s-79
Kuncinas-s79
Kuncinas#79
Bet ir ji guosdama vos laikėsi neprunkštusi – taip juokingai aš atrodžiau!
Visai netikėtai pastebėjau, kad ir tėvas, žvilgtelėjęs į mane, neišlaikė ir kreivai nusišiepė.
s-80
Kuncinas-s80
Kuncinas#80
Visai netikėtai pastebėjau, kad ir tėvas, žvilgtelėjęs į mane, neišlaikė ir kreivai nusišiepė.
To jau buvo per daug!
s-81
Kuncinas-s81
Kuncinas#81
To jau buvo per daug!
Iki pankų skiauterių buvo likęs daugiau kaip ketvirtis amžiaus.
s-82
Kuncinas-s82
Kuncinas#82
Iki pankų skiauterių buvo likęs daugiau kaip ketvirtis amžiaus.
Iš kur aš galėjau žinoti, kad ateis laikas, kai mano šukuosena būtų buvusi nepralenkiama?
s-83
Kuncinas-s83
Kuncinas#83
Iš kur aš galėjau žinoti, kad ateis laikas, kai mano šukuosena būtų buvusi nepralenkiama?
Išvydęs save veidrodyje, aš pats taip apstulbau, jog iškart pradėjau raitytis iš juoko, kvatoti, krizenti.
s-84
Kuncinas-s84
Kuncinas#84
Išvydęs save veidrodyje, aš pats taip apstulbau, jog iškart pradėjau raitytis iš juoko, kvatoti, krizenti.
Tikrai komiškai atrodžiau!
s-85
Kuncinas-s85
Kuncinas#85
Tikrai komiškai atrodžiau!
Tai mane ir išgelbėjo: vaikai, apgulę langą ir žvilgčiodami į mane, tuojau nustojo juoktis, netgi nusiminė ir dingo kieme.
s-86
Kuncinas-s86
Kuncinas#86
Tai mane ir išgelbėjo: vaikai, apgulę langą ir žvilgčiodami į mane, tuojau nustojo juoktis, netgi nusiminė ir dingo kieme.
O tie, kurie liko, apstulbinti žvelgė į mano pusplikę galvą.
s-87
Kuncinas-s87
Kuncinas#87
O tie, kurie liko, apstulbinti žvelgė į mano pusplikę galvą.
– Duokit pinigų!
s-88
Kuncinas-s88
Kuncinas#88
– Duokit pinigų!
Einu! – narsiai surikau.
s-89
Kuncinas-s89
Kuncinas#89
Einu! – narsiai surikau.
Mama tuoj įteikė man didžiulę žalią trirublę ir garsiai pasakė, kad likusius du rublius galiu išleisti kaip tinkamas.
s-90
Kuncinas-s90
Kuncinas#90
Mama tuoj įteikė man didžiulę žalią trirublę ir garsiai pasakė, kad likusius du rublius galiu išleisti kaip tinkamas.
Tėvas, žinoma, susiraukė, bet šito sprendimo negalėjo atšaukti, užtat broliai apsiniaukė kaip rudens dangus.
s-91
Kuncinas-s91
Kuncinas#91
Tėvas, žinoma, susiraukė, bet šito sprendimo negalėjo atšaukti, užtat broliai apsiniaukė kaip rudens dangus.
... Iki tos kirpyklos buvo galiukas kelio, bet mane lydėjo geras tuzinas vienmečių ir kiemo bičiulių.
s-92
Kuncinas-s92
Kuncinas#92
... Iki tos kirpyklos buvo galiukas kelio, bet mane lydėjo geras tuzinas vienmečių ir kiemo bičiulių.
Praeiviai nustebę gręžiojosi į mūsų delegaciją ir kraipė galvas.
s-93
Kuncinas-s93
Kuncinas#93
Praeiviai nustebę gręžiojosi į mūsų delegaciją ir kraipė galvas.
Išvydę mane, šeriuoti ir ilgais plaukais apaugę vyrai iš kirpyklos eilės, nė žodžio netarę, prasiskyrė, praleido į geriausios kirpėjos krėslą, ir po kelių minučių aš jau niekuo nesiskyriau nuo savo kaimynų, bičiulių ir priešų.
s-94
Kuncinas-s94
Kuncinas#94
Išvydę mane, šeriuoti ir ilgais plaukais apaugę vyrai iš kirpyklos eilės, nė žodžio netarę, prasiskyrė, praleido į geriausios kirpėjos krėslą, ir po kelių minučių aš jau niekuo nesiskyriau nuo savo kaimynų, bičiulių ir priešų.
Net šiek tiek susigraudinau, kad vėl esu toks kaip visi – paprastas ir plikas sovietinis moksleivis su nublukusiu mėlynu treningu...
s-95
Kuncinas-s95
Kuncinas#95
Net šiek tiek susigraudinau, kad vėl esu toks kaip visi – paprastas ir plikas sovietinis moksleivis su nublukusiu mėlynu treningu...
ir išdalijau savo palydai.
s-96
Kuncinas-s96
Kuncinas#96
ir išdalijau savo palydai.
Bent taip atsilyginau už draugystę ir solidarumą!
s-97
Kuncinas-s97
Kuncinas#97
Bent taip atsilyginau už draugystę ir solidarumą!
Dabar, sulūžus mašinėlei, suruseno viltis, kad mes, kaip ir visi padorūs žmonės, vėl lankysimės pamuilėmis kvepiančioje kirpykloje.
s-98
Kuncinas-s98
Kuncinas#98
Dabar, sulūžus mašinėlei, suruseno viltis, kad mes, kaip ir visi padorūs žmonės, vėl lankysimės pamuilėmis kvepiančioje kirpykloje.
Turėjom tokią teisę, gal net tarptautinę!
s-99
Kuncinas-s99
Kuncinas#99
Turėjom tokią teisę, gal net tarptautinę!
Tik šit vakarop, nešinas sulankstytu laikraščiu, vėl pasirodė Konstantinas Mažuolis.
s-100
Kuncinas-s100
Kuncinas#100
Tik šit vakarop, nešinas sulankstytu laikraščiu, vėl pasirodė Konstantinas Mažuolis.
Edit as list • Text view • Dependency trees